monogamija vs poligamija

Suntea, dėl laiko sutinku. Bet paskutiniu metu man sunkiai pavyksta. Maištauju... nu ir kas... knygos, blyn, nespėju paskaityti ir pavydžiu skaitančioms. Nenormalu, bet įsuka ir viskas.

O Tavo šuo - nu, dovanok, nesu tokia supermandagi, kad kreipčiausi "jūs"... nu biški žemaitė (bet tik pagal tėvų liniją, bet genai - ką padarysi), ten neįprasta "jūsintis", "tetuotis"... Tetas vardais vadindavau ir tujindavau - labai neišlavinta vaikystė. Tai jau taip sugadintai ir tujinu... Taigi - Tavo šuo, manau, mane labai gerai interpretuotų, nes turiu katę. Nežinia, ar jis šuniškai atsižvelgtų į mano nenusakomai gerą būdą, ar vytų lauk dėl mano katės.

Debesys - labai geras dušas kai nežinai kur dėtis. Pasidedi į debesis ir pasiunti visus kur tik jie nori eiti.

Jooo. Patikslinimas. Nespėju, nes esu beviltiška lėtapėdė. Daug galvoju - mažai darau. Bet labai jau daug egoizmo tiek apie save kalbėti. Ale kaip kalbėti vien apie kitus?

O dar kai šiandien pietavau - tai genialiai paprasta mintis atėjo. Kai skžrandis tuščias - ko tai mintys neina. O dar tokio sulėtinto mąstymo kaip mano menkai personai. Tai va per pietus ir atėjo MINTIS. O kaip čia hierarchiją paskirsčius kuri ar kuris (nors mažuma tų kurių, betgi - vis yra) kam turėčiau tas šnapso ir vyno dėžes paskirstyti? Reiktų eilės tvarką sudaryti. Nes nežinau kam pirmam (ai) įsiteikti, o kuri (is) sąrašo gale??

*****, knygos gerai. Tik "Rugiuose prie bedugnės" sąmoningai nesiimu. Užtai "Žvejo sūnus" veža.... Dar nieko kartais paskaityti sriubos virimo instrukciją, arba kisieliaus pakelio sudedamąsias dalis.


Mano šuo..... Uoj, jis net manęs nelabai gerai interpretuoja.... Gal todėl, kad taip pat kaip Jūs turiu mikštų pūkuotų murkiančių kalnelį.... Gal.... Bet aš gera.... labai gera. O vat vienas žmogus, visuomenės akyse nelabai geras, buvo įsigudrinęs pastoviai jam iš nasrų kaulus išiminėt... Aš nusisukdavau.... Niekad taip pati nedarysiu....


Uoj. Jūs tik manęs negundykit, jei galit. Pasivaikščiojimas debesyse man primena vieną filmą, ir ne vieną mano dieną, kurios nenoriu prisiminti. Beje, buvo laikas. Sklandžiau, lengvai skaitoma, kaip pūkelis. Salomėjos Nėries eilėraštukais forumo temas teršiau. Dabar teršiu vien savimi. Yra nauja V.Dautarto "Lakštingalų naktis"... Man patinka jo apsakymai. Gal ir Jūs susigundysit.



Koks skirtumas? Kam pirmam, ar paskutiniam kardas galvą nukirs? Jūs manot, laimingesnis tas gladiatorius, kuris po sunkios kovų dienos miršta arenoj saulei nusileidus, nei tas kuris neatlaikė vidudienio kaitros?

Nu ir temele...... perskaiciau viska nuo a iki z.... ir galiu pasakyti tik tiek,jei vyras/moteris nores nueiti i kaire ar desine,niekas nesulaikys.Negi pririsi prie radijatoriaus?nemanau.....O ir laikyti-argi verta?Laikyti pasoneje tokia persona,tikimybe uzsikresti kazkuo,nuo ko ima kaisti veidelis bestovint eilese prie ven dispancerio.Baisu
Yra ir kita medalio puse,jei JIS/JI eina i sona,metas pagalvoti ar seimoje neisisuko saltukas ,ar tikrai jusu santykiai nera tik :gyvenam ir tiek.Ar nepamirsote vyro/zmonos lovoje ir visame kame,ar neuzgoze monotonija ir rutina....
Visu pirma reiketu bedu ieskoti savyje,savo seimoje,o tik tada pulti kazka kaltinti(aisku salti nervai dingsta tokioje situacijoje-bet vertetu susiimti ir ramiai tai aptarti).
Kalbant apie save:as netoleruoju jokiu meiluziu nei jokiu galuniu "gamu".Jeigu tai atsitiktu(neduok die tfu tfu tfu....)kelelis atviras i kur tik akys veda,kaire ir desine.Tik aisku noretusi zinoti del ko tai yvyko...
Protingas ta/tas-kuris/kuri eina ir niekas nezino.Tai jau menas.
Sekmes visoms/iems,saugancioms/iems savo seima,mylinciom/iems,tausokit save,dazniau isgirskite vienas kito kalba.....

Nei vienas nei antras gladiatorius.

Sriubos virimo instrukcijų čia yr. Na, lavašo tai radau dar ir kokią. O kas svarbiausia - kad ĖMIAU IR PADARIAU.

Nu aš irgi labai gera... Daba katę nukirpau, nes susivėlė, o ji kaku pridaro, kad žinočiau už ką. Šunį skriaust... Nu, gal ir gerai, kad nusisukdavai, ale reikėjo jam tą kaulą gerklėn sukišt... Betgi mes esam labai įtakojami santykių...
Nugi, nenori prisiminti - tai ir pamiršk. Tai galima. ir paprasta. pamiršti - ir išsilaisvini. Bandžiau.

Salomėja nėris - išvirrkščias tavo aprašytas variantas... Jos temomis teršti čia??? Nu nu... nuomonė gali būti įvairi... bet... Nors man artimiausias Dostojevskis. Tiklsiau labai - "Pažemintieji ir nuskriausitieji", Marija de lera (galiu pavardę kaip kitaip užrašyti, per metų eigą pabluko kiek, dovanok man, autoriau!) "Žemė gyventi, žemė mirti". Daba tai Žarskų skaitau.. Einu gult. Pasdėsiu žarskų pašonėn. Skaityt nebeteks. Čia atsiskaičiau.

Aš labai svarsčiau. ką Jūs veikiat šitoj temoj. Nesuprantu, kas Jus čia kabina. bet jūsų buvimas, man malonus. Šiaip, mes offtopinam. žiauriai.

Savo šunį pavasarį irgi kirpsiu. Jis nėra susivėlęs. Jis labai pasišiaušęs... ir kupinas kaltūnų. Kitas šuo atsiperka kassavaitiniu iššukavimu.

Žinot, ir aš kartais taip darau. nešuosi knygą į lovą, o atsigulusi visvien kasau katinus.......

Dėl Tavęs, Suntea. O rytoj panaršysiu temą, pažiūrėsiu, kas mane čia užkabino... Keista, susireikšminsiu, jei pasakysiu, bet čia beskatinėjant aš pamačiau žmogiškuosius resursus.

Offtopinam tikrai. Bet jau išeina kaip išeina. O šiaip, atjaučiu tuos, kurie žino atsakymus į visus klausimus. Aš tai nieko nežinau. Jei susireikšminsiu - būčiau dėkinga, jei pasakytumėt kur. Nes kartais balansuoju tarp ribos - ginti savo nuomonę ir tai darant nesusireikšminti.

Suntea, aš irgi atsuku kitą žandą, kai kerta per vieną. Apie kažką panašaus ir tu rašei. Tai va, mat, iš tokių detalių ir užsikabini. Retas reikšinys mūsuose - atsukti kitą žandą.

O mes pas savo katę gyvenam. Ne ji pas mus. Na, vieną dovaną man ji dovanoja - miega po mano kaldra. O imti ant kelių - nebandyk.

Būčiau dėkinga, kad nevadintumėt manęs jūs... Šalta... nejauku. Bet tai tik prašymas.

Meilužė - grynai prie žmogiškojo faktoriaus, nes tuo momentu pasidaro visi kalti, netgi ir tas vaikas, kuris aplamai net niekuom nekaltas. Tik savo egzistavimu.

Dėl manęs? Dėl Jūsų, kurie beje man skamba šilčiau ir jaukiau nei grubusis Tu, galiu tave pradėti vadinti Tu. Bet tu niekam nesakyk. Niekam niekam. Gerai?

Dėl manęs, tema kabina? A. Tuoj mano nosies galiukas ims ir paraudonuos. Jau........ Aš iš gėdos ir baimės būti apimtai puikybės, nuleidau akis.

Žinai. Man viena moteris. Kuri yra laiminga, yra pasakiusi. Aš tau pavydžiu, labiau nei tu man. Mano akys staiga suapvalėjo. Ji juk nebeieško atsakymų į klausimus, kurie užpildo mano kasdienybę. Ji nebesvarsto, nebesikankina, ir nėra kamuojama rinktis, kuris atsakymas labiau tiktų prie akių spalvos, ar kuris mane, kaip žmogų, padarytų patrauklesnę. Ir ką tu pasakysi. Ji atsakė. Tau dar viskas prieš akis. Viskas. Tu rasi atsakymą. Tu nurimsi. O man, toks vaizdas, belieka tik mirti....

Aš manau neįmanoma apginti ir išnešti savo nuomonę į dienos šviesą, nesusireikšminant. Šiaip, kai pagalvoji. O kam gi ji reikalinga? Nu pasakyk tu man? Kam reikalinga mano nuomonė? Ar taip, kaip tau rašau atsakymą aš galėčiau kalbėt ir su valkata, kuris užklydo į mūsų kaimą rinkti butelių ir ieškoti maisto šiukšlių dėžėse? Nea. Nė per kur. Vien jau tai, kad stengiuosi praeiti pro jį neužkalbinta. nepastebėta... O su tavim, sąmoningai mezgu dialogą. Ir nesąmoningai norėčiau įpilti tau vyno. Su juo atvirkščiai. Jau geriau, tegul prašo pinigų, butelio alaus, ar cigarečių. Nešu savo mišrainę, verdu arbatos į vienkartinį puodelį, ir bijau. Jei kada ims, ir pasakys tarkim. Pabūkit su manim, kol aš pavalgysiu. Uoj...... geriau jau ne.... Nes stovėčiau šalia ir žiūrėčiau. bet viduj tokia atmetimo reakcija.....

Dabar galvoju. Kaip manai, ar atsukimas kito žando nėra bėgijas nuo dabarties? ir nėra tarkim tai kaip vengimas spręsti situaciją? Gal aš tik iš tingumo? Gal aš tingiu traukti iš kišenės špagą? ir durti, mesti, bent jau brūkštelti kažkam ja per nosį? bet man tėvai jos į rankas neįgrūdo. Neturiu aš jos. Nors kartais, taip norisi suvaidinti situaciją, kad rankose sunertose už nugaros, turiu ne tik špagą, bet ir savigarbą..... manim netiki. Nu netiki. Gal ir gerai.

Aš gyvenu tarpe ir vis dar noriu tikėti, kad pati ten gyvenu. kartais atrodo, kad už kasdieninę paikę man leidžia gyventi 7 poros alkanų akių.... Įdomus skaičius.


Aš nenoriu nieko kelti, nors kartais labai norisi numesti kažką nuo pjedestalo. Bet sunku šiais laikais rasti žmogų. Labai sunku. Vieno akys negyvos, kitas nieko negirdi. Trečias negali pasakyt. Aš žaviuosi tavimi. Ir sakau ačiū. Už tavo rašymą.

P.S Ateik pas mane, kad ir su pradarytu buteliu vyno.... Aš vištos iškepsiu...

Rasai tu cia vejus......nei sis nei tas skaityti,o ir ne i tema jeigu ka ...Ko tau blogai su bomzu pasidalint mintimis? kuo jis kitoks nei tu?jis zmogus visu pirma...o tik paskui valkata benamis ir tt.Eik geriau su savo baimem ir puodais i kita tema

Jis nėra kitoks. Aš labai laisvai galiu tapti tokia, kaip jis. Man tik šiaip įdomu. Dažnai pasikviečiat kokį valkatą nuo konteinerio ir pasodinusi prie bendro stalo su savo vaikais, krestelnat jam manų košės į lėkštę?

Prie stalo neteko pasodinti-reikes ir bus pasodinta.Visada eidama pro konteineri sutinku ten viena benami-su kuriuo pasikalbu apie ora ir tt.Jis visada mane meiliai saukia kastoniuke(nes mano rudos akys).Ne karta teko pamaitinti-tik ne prie stalo.Todel nesibaidau tokio tipo zmoniu..

Tai mes abi turim po valkatą. kaštone manęs nevadina, bet jei kreipiasi, tai ponia direktore. Arba tiesiog ponia. Ir maitinu. Ir kuom turiu dalinuosi, ir parlamentą rūkom kartu sustoję. Bet yra situacijų. Kurių nenorėčiau. Nesibaidau ir aš. Tiesiog man per liūdna. Per stipru. Aš nenoriu. Tai man atrodo daugiau fetišizmo aktas. Būtų stovėt ir žiūrėt, kaip jis valgo sriubą, kurios vakar priviriau per daug. Man pačiai. Ne prieš jį.