QUOTE(Gege @ 2008 07 28, 19:34)
1. man čia toks klausimas pasistojo: ar buvimas namų šeimininke tik turtingųjų "privilegija"? o jeigu vyras ne per daugiausiai uždirba, o žmona - namų šeimininkė? ir ji negali leisti sau nei pramogų,nei pasigražinimų, tad ir jos gyvenimas sukasi tik apie namus ir vaikus? kaip tada? nuobodi ji ar ne?
2. o kas yra "rūpinimasis namais"? ta prasme, kas ten tokio daugiau ar labiau, ko nepadaro dirbanti mkoteris kartu su savo vyru? ar vėlgi, jeigu turtinga, namai dideli, tai reikia ir "namų šeimininke" būt, nors kas be ko yra samdoma darbuotoja namams tvarkyti.
1. Ele jau parašė, kad: "Nežinau kaip vyrui, bet tuo metu, kai 2 metus pradirbau namie prižiūrėdama mūsų vaikus, pati sau mirtinai nusibodau. " Jei jos (ar kitos panašios moters) vyras suteiktų kitokią finansinę laisvę, jai nebūtų kada sau mirtinai nusibosti. Toks ir skirtumas tarp privilegijų. Kai tu negali sau leisti kažko, pradedi save graužti, nes jei dirbtum, gal (??) ir leistum.
2. Labai daug ką. Kiekvienas dirbantis žmogus kažko nespėja ir negali sau leisti vien dėl laiko trūkumo. Jei moteris nedirba, ji gali ne tik puoselėti namus, prie namo (jei yra namas) puoselėti gėlynus, galų gale aplinką, ji turi laiko
Ir tai, kad turi sočiai laiko vaikams (būreliai, mokyklėlės ir pan.), sveikai šeimos mitybai, sau (sveikata, grožis, sportas), ji gali sau leisti neribotas ar neplanuotas atostogas prie jūros, kaime, sode, slidinėti, sanatorijos ir t.t. T.y. nereikia derinti su šefais ar su darbo planais. Ji laisva sau tvarkytis savo gyvenimo grafiką pagal savo ir savo šeimos poreikius.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2008 07 28, 20:52)
Tokiu būdu ji labai rizikuoja nustoti tobulėti kaip specialistė arba net prarasti reikiamą kvalifikaciją. Taigi tikėtinas rezultatas - pusėtina specialistė arba net nebe specialistė.
P.S. Aš ne apie draskymąsi, bet kad darbas teiktų savirealizacijos pojūtį, į jį tenka įdėti ir pastangų - drįsčiau teigti, ne retkarčiais.
Tai tu manai, kad laimė ir savirealizacija įtakojama tai, kiek laiko žmogus atlieka savo darbą?

kažkaip keista skaityti. O jei tai pvz. menininkė ar rašytoja, kur reikia įkvėpimo? Ir kt. profesijos. Galų gale ar kiekvienas žmogus trokšta paskęsti darbe ir tik tokiu būdu pajusti kaifą?