moteris-namu seimininke

jei esi siuvėja-dizainerė, darbas įdomus. o jei fabrike -- kažin. su virėjom irgi -- jei dirbi krūtam restorane -- super kūribingas darbas. o jei kokioj valgykloj -- tikrai nuobodus.

o namų šeimininkė žiūrint ką veikia. niekas netrukdo skaityti knygas, užsiiminėti rankdarbiais, vaikščioti į renginius.

Pakanka ir vieno skirtumo, bet jis esminis - neįmanoma būti profesionale visose šiose srityse. Čia tema apie tai, ar vyrams neatsibosta tokios tik valytojos, tik virėjos, tik mokytojos ir t.t. Aš džiaugiuosi, kad yra sričių, kuriose mano vyras manęs klausia patarimo ne tik dėl mano "moteriškos intuicijos", bet ir dėl mano išsilavinimo, o tai švelniai primena, kad niekada nebūsiu "tik".
Papildyta:

Kas dirba fabrike ar valgykloje, net klausimo nekelia apie likimą tokiame darbe, jei tik vyro atlyginimo pakanka išlaikyti šeimą.

Aš rašiau slaugutės ( taip ligoninėje kreipiamasi į valytojas arba sanitares , slaugytojų padėdėjas, pagalbines darbuotojas ) . Sesutės dabar vadinasi slaugytojomis ( bendrosios praktikos, vaikų ar pan.). Nors vis tiek į jas kreipiasi daug malonesniu žodžiu : sesute, sesele

Prelude manau kalbėjo apie slaugytojas (bent jau iš jos komentuotos žinutės taip galima spręsti).

Tas ir yra, kad tam tikri žmonės tiek sureikšminą patį darbo faktą, kad neįsigilina, nei koks darbas, nei kokia profesija, nei ką jis duoda tam žmogui apart pinigų. Yra daugybė neįdomių, bukinančių smegenis, jokio tobulėjimo neduodančių darbų. Žmogus tampa mechaniniu robotu ir metų metais atlieka tuos pačius veiksmus. Ir jei moteris vietoje tokio darbo pasirenka namus, ji visuomenės akyse tampa brokuota. Ar nekeista? Kad labiau vertinamas bukumas, nei savirealizacija namuose ar būnant nedirbančia. Ir dar keista, kad tokias vyrai turėtų mylėti mažiau.

Ok, paanalizuokime tą "sunkų darbą, kurį gali tik stiprios moterys padaryti", bet tik ne dirbančiosios.

1. Kiek laiko reikia tiems namams prižiūrėti, maistui gaminti? Jei namai ne milžiniški, šeima ne daugiavaikė, tai ta namų priežiūra užima daugiausia dieną per savaitę - dalinantis darbus tai pusdienis kartu tvarkantis ir tam nereikia būti namų šeimininke. Maistą pagaminti galima labai greitai, o jei maisto gaminimas - kančia, tai kam gaminti sudėtingus patiekalus?
2. Shopingai, mano nuomone, yra tik malonumas, ne kas kita. Jei tai dėl maisto, vėlgi, tai užima ne tiek jau daug laiko, puikiai galima padaryti kartu savaitgalį, arba po darbo.
3. Organizuoti savaitgalius ir šventes - tai ne verslo planą rašyti. Sumąstyti, kad šį šeštadienį važiuosim į Kernavę ir apvaikščiosim piliakalnius užtenka pokalbio valgant kartu vakarienę.
4. Jei vaikai maži, tai sutinku, kad tai sunkus darbas. Kitu atveju - išsidirbinėjimas, nes tie vaikai sugeba kuo puikiausiai savimi pasirūpinti arba bent pusdienį daržely praleisdami gautų daug daugiau.
5. Ne taip jau dažnai tie buitiniai gedimai atsiranda. Jei dažnai, gal metas susirūpinti priežastimis, o ne likviuoti pasekmes?
6. jau čia tai tikrai malonumas. O jei vyras nesugeba sau marškinių nusipirkti, be "kontrolės", tai kažkas negerai. Vaiko garderobas, jei jis mažas, aišku reikalauja darbo, bet čia priklauso prie vaiko priežiūros.
7. Aš saviškį visada sutinku kvepianti ir prisižiūrėjusi, nesvarbu, kad ne namų šeimininkė esu. Ir namo grįžus į treningus nelendu. Tiesą sakant mes ABU vienas kitam ir namie stengiamės atrodyti patraukliai, ne apsileidę.
8. O dirbančios moterys to nedaro? Jei nedaro, tai ne todėl, kad nėra namų šeimininkės.

Ką visu tuo norėjau pasakyti - būti namų šeimininke nėra darbas. Tai malonumas. Tai, be abejo, ir jūsų pasirinkimas ir dėl to nesmerkiu. Bet vadinti to darbu, ir dar "sunkiu" tikrai nežadu.
Senovėje - taip, tai buvo sunkus darbas. Nes namų priežiūra reikalavo daug daugiau ir laiko, ir pastangų. Duonos taip paprastai nenusipirkdavai - ją reikėjo pačiam keptis, ir skalbinių skalbimo mašina neišplaudavo. Ir dažnai dar būdavo įvairiausių kitokių darbų, kurių jau seniai nėra.

o kokie namai ir maistas tenkina? jei gerai yra tirpi sriuba ir voratinkliai kampuose -- tada laiko namams beveik nereikia.


senovėje buvo darbai vienokie, dabar kitokie. jie gal ir palengvėjo, bet tikrai nesumažėjo, o atsirado naujų. pvz. senovėj niekas vaikų į treniruotes nevežiodavo.

nesu namų šeimininkė, bet manau kad namų ūkio darbai yra darbai, o ne tingianiavimas ar vieni malonumai.

Schroedingers Cat analizei aš beveik visiškai pritariu. Gal kai kurių dalykų (apsipirkinėjimo, rūpinimosi garderobu) ir nepavadinčiau gryniausiu malonumu, bet jie juk tiesiog būtinybė ir tokiais "darbais" užsiima tiek dirbančios, tiek namų šeimininkės. Vienintelis malonumas yra tai, kad gali sau leisti neskubėti, bet manau visos žinom posakį, kad kuo mažiau turi laiko, tuo daugiau nuveiki (man jis visai pasitvirtina). Gal kai turėsiu bent du vaikus, ir matysiu prasmę visą savo laiką skirti šeimai, namams, bet dabar aš suspėju daugiau ir man paprasčiausiai gaila būtų apriboti savo galimybes. Šiuo metu atostogauju ir tikrai nėra taip, kad nesusirasčiau ką veikti, laikinai būdama ta "vien namų šeimininke", bet daug kas iš to, ką veikiu, ir tėra malonumas, o ilgainiui tokie patys malonumai turi tendenciją nusibosti.
Papildyta:

Kad neskraidžiotų voratinkliai, pakanka vieno generalinio tvarkymo per savaitę (padedant vyrui, priklausomai nuo būsto dydžio - ne daugiau pusdienio).

Gaminti irgi nebūtina kasdien, kad šeima visą laiką maitintųsi naminiu maistu - daug ką galima ir pasišildyti ar pan.

Smalsute, šiek tiek paprieštarausiu. Paprastai tie, kurie gali sau leisti nedirbti, turi nemažai NT: butas ar namas, sodyba ar/ir sodas, namai prie jūros. Gal ir koks ofisas ar kt. komercinės patalpos. Tad ir rūpesčių turi daugiau, nes kiekvienas objektas reikalauja dėmesio, priežiūros, laiko. Pvz. šeima turi erdvų butą, sodą ir butą prie jūros. Juk būtent žmonai tenka laikyti visus kampus, kol vyras dirba. O kur dar vaikai, galbūt naminiai gyvūnai. Kai viskas susideda, tai pasirodo, kad ir tos namų šeimininkės sukasi kaip bitės. Nebent viskam samdo pagalbininkus.

Bet ar jums neatrodo, kad tie jūsų pasiūlymai kaip "racionaliai" panaudoti laiką ne iš gero gyvenimo - nes jei dirbi visą dieną, logiška, kad per tas kelias laisvas valandas turi suktis mikliai.
Ir dar - ar jūs įsitikinusios, kad šeimai pats sveikiausias maistas yra prekybcentryje pirktas ir mikrobangėj pašildytas?
Ar nepastebėjote kaip jau suaugę žmonės savo vaikystę darželiuose prisimena ne su tokia jau didele nostalgija?
Ar neįtariate, kad visuomenės susvetimėjimas atsirado dėl to, kad vaikai buvo palikti patys sau?
Ar nekilo mintis, kad darboholikai vyrai taip bėga iš nejaukių namų?

Aišku nesakau, kad tai šimtaprocentinė taisyklė, bet verčia susimąstyti ...

Tas ir yra, kad dirbanti moteris turi suktis kaip voverė. Po darbo lėkti į mokyklėles ar būrelius su vaiku, po to PC, po to vakarienės gaminimas/šildymas, savaitgalis skiriamas PC ir buities tvarkymui, skalbimui, lyginimui, normalių pietų ir vakarienės gaminimui, vietoje to, kad pailsėtų ir pvz. pažiūrėtų gerą filmą vakare ar nueitų į teatrą. Tai kada jai skirti laiko sau, neforsuojant kitiems reikalams? Išties sunku. Nieko čia didvyriško tame nematau, tiesiog namų šeimininkės gyvenimas ramesnis, kokybiškesnis, be stresų ir tempo.

Ranką ant širdies padėjus, nesuprantu, kam skaičiuoti kito asmens darbą. Kiekviena moteris pati sprendžia kas jai ir jos šeimai yra geriau. Koks kieno reikalas kaip kas gyvena. Neįmanoma kalkuliuoti kiek kas nudirbo ir kuris darbas yra vertesnis, nes nėra pasaulyje vieningų vertinimo kriterijų, tai kas vienam atrodo svarbu, kitam atrodo bereikšmiu (kalbu apie gyvenimo būda, o ne dorovę).

Dėl saugumo. Na vėlgi tai toks aptakus dalykėlis. Priklauso nuo kiekvienos moters individualiai, visos savaip esame saugios ir nesaugios. Mes skirtingos ir ačiū Dievui.

Vyrai moteris palieka nepriklausomai, ar ji yra namų šeimininkė, banko valdytoja, gražuolė diktorė.

Mano manymu kiekviena moteris turi atlikti gerai savo pareigas nesvarbu kur, lavintis, plėsti savo akiratį, nes tai kelia žmogaus savivertės suvokimą.

Moteris kuri praleidžia didesniąją dalį namuose, automatiškai daugiau dėmesio skiria šeimai, bet tai nereiškia, kad moteris kuri dirba blogiau atlieka savo pareigas namuose. Šiaip manau, kad su šeima galima praleisti turiningai vieną valandą, kuri gali atstoti buvimo kartu visą parą. Ne visą laiką kiekybė yra kokybė.

Prieš namų šeimininkes, pilnąją to žodžio prasme nulenkiu galvą, nes tai ne man aš darboholikas.