Ar verta gyventi kartu iki vestuvių?

Una Li, tu mane uz durna laikai ar kaip cia yra??!?! Cia tavo postas ar ne???
Tu man pabrezei savo paskutini posta, kur parasei, kad "yra zmoniu mananciu", tai tie zmones ir esi tu.
Papildyta:
[quote=Irėja,2008 03 29, 19:26]
jei kita nusekė paskui pasimaišiusį pakeliui, dar nereiškia, kad ji blogesnis ir mažiau doresnis žmogus negu Jūs. kažkodėl ir gyvenime mano sutikti uolūs tikintieji labai linkę susireikšminti.

o dėl orangutangų ar ko ten rašėte va taip ir ne kitaip:
[QUOTE] Jūs visiškai teisi - yra žmonių, kuriuos sutvėrė Dievas, ir yra kilusių iš beždžionės. [QUOTE]
127 postas, kadangi nepažymėjot, jog tai citata iš kažkur, reiškia, tai Jūsų suskirstymas.
[/quote]

Dekui Ireja, pasirodo ne as viena pastebiu Una Li "susivelima" savo issakytose mintyse...

Na, merginos, aš irgi neesu šventa, kartais įkarščio pagauta, ar oponento įgelta, parašau aršiau nei norėčiau. Kai atvėstu, paskaitau, pagalvoju, kad galėjau subtiliau tai parašyti, bet šaukštai po pietų, kaip sakoma, kas parašyta, su kirviu neiškaposi. Tai visiškai žmogiška, bent jau tuo, save brangutę, bandau raminti. O čia virtualus pasaulis, mes nematome oponento, jo akių, nors tavo avataro DKNight akys pasakiškos, bet netikros. Todėl, gal nespieskime į kampą pašnekovų.

Nors mes galvojame kitaip, tai dar nereiškia, kad negalime susikalbėti. Bet jei spiesime vienas kitą į kampą, dialogo nebus.

Paliekam visą tai sąžinei.

Spietimas į kampą iš to ir kyla, kad negalėdama pateikt normalių argumentų oponentė ima karščiuotis ir bando įgelt. Taip, kilom iš beždžionės, bėgo tūkstantmečiai ir mes nuo tos beždžionės daug kuo skirtis ėmėm - gebėjimu suvokti, suprasti, mąstyti, sąžine, morale, kažkas tikėjimu ir t.t. Tai kam niekinti pašnekovus, priskiriant jiems tik pirmykštes beždžionės savybes...

Išsakyti prašom, bet tik nežemindama savo pašnekovų. O piršimas nuomonės tuo ir pasireiškia, kad jei kažkas nepritaria Jūsų tiesoms, tai jau vadinasi tolygus gyvūnui, nesugebančiam suvokt nuodėmės apibrėžimo bei negalinčiam turėt moralės. Išvis absurdas.
Laimė, kad čia užsuka tikinčių žmonių, kurie moka taktiškai diskutuot ir dalintis savo nuomone... Manau, Jums reikėtų iš jų pasimokyti

Man, kaip pasirinkimo laisvės propaguotojai, trūksta pakantumo, kuo jus skiriatės nuo Una li. Principai yra geras dalykas, bet jie neturi užgožti, kilnumo, gailestingumo, o tai kyla grėsmė susitapatinti.

Šiaip aš jau nebepamenu, kiek kartų SM citavau Omarą Chajamą

Ar šiam pasauly kas be nuodėmės, sakyk?
Kodėl gi be dėmės tik rodomės, sakyk?
Aš blogas, o Tu man už tai piktu atmoki -
Ar nesame abu vienodi mes, sakyk?

Dabar pagalvojau, o gal Unai li ir nereikia šunadvokačio, bet tai mano laisvas pasirinkimas, to reikalauja sąžinė.

Pastebėjusi, kad čia daug žmonių, nesuprantančių potekstės, bandžiau paaiškinti mintį atviru tekstu, bet matau, kad yra daug pasipiktinusių savo kilme ir bendros kalbos nepavyks rasti. Jums nepatinka, kad gyventi be priesaikos intymų gyvenimą yra nuodėmė, taip pat nepatinka, kad nenuodėmė toms, kurios netiki Dievą, nors prieš tai piktinosi, kodėl teigiama, jog nuodėmė visiems. Bet kuriuo atveju, linkiu laimingos santuokos visoms, kaip jos į tą santuoką bežiūrėtų, nes nevykusi santuoka yra skaudus dalykas ne tik vyrui ir moteriai, bet ypač vaikams, o ir visuomenei nuostolis.

Mano diletantiškas pastebėjimas. Negalima internetinėse diskusijose, kalbėti perkeltine prasme, su potekstėm, nes nevisi žmonės galvoja ir jaučia kaip tu. O ir Biblijoje nurodytas tekstas, kiekvienam, skamba kitaip, nei tau. Mes skirtingi. Todėl vyksta nesusipratimai.

O santuoka išliks, bet su laiku kis, reformuosis. Nenorėk, kad ji išliktų nepakitus. Eina laikai, žmonės kinta, kinta jų pasaulio suvokimas, taip pat ir Dievo, todėl nereikia norėti, kad viskas liktų po senovei. To niekada nebus.

Una Li matau jūs pati vaikų turit, sakykit, kaip reaguosit, ką sakysit, jei sūnus ar duktė nuspres, kad visgi gyvenimas nesusituokus yra priimtina, logiška, gal net būtina šeimos kūrimo pradžia?
P.S. ir baigiam apie beždžiones, nes tuoj prisiminsiu savo dinozaurus

Būsiu kategoriškai prieš, o jie elgsis taip, kaip jiems atrodys teisinga. Beje, jie gauna pakankamai informacijos ta tema, kad taip nemanytų, deja, niekas negali pasakyti, ką apie gyvenimą nesusituokus manys jų išrinktieji.

Suprantu jau seniai, kad pokalbis su Una Li, pilstymas is tuscio i kiaura, tik vis atejus cia pagalvoju, kas mane cia nese...
Moonte, tikiuosi supratai, kodel, kaip jus sakot spaudziau oponente i kampa? Savo ats. i mano posta, ji nepripazino to, kad ikarscio akimirkoje pasake viena (kaip jus paaiskinote), o paskui galejus atsiimti savo zodziu, ju neatsiema, tik bando pateikti is kitos puses, galutiniame variante vel prieinama isvados, kad pati nezino ka nori pasakyti.

Esu labai dekinga Otinai, uz sugebejima paaiskinti situacija geriau, nei galbut tai darau as...
Taciau, tralaila, labai gera klausima uzdave, o Una Li dar idomesni ats.
Tai vis del to, jus busite kategoriskai pries, jei jusu vaikai elgsis pries jusu isitikinimus...Tai kaip gi susitaikysit su sia situacija? Ar nesusitaikysite ir sakysite, kad vaikai daro didele nuodeme? Tarkim, kad is meiles pasimylejo iki santuokos...( o gal, kaip ten buvo sakoma vienos mamos, susituoks ir panaudos santuoka, taciau be Dievo palaiminimo )
Labai laukiu ats.
Papildyta:

Beje, Moonte, savo avataro nesirinkau specialiai siai temai (cia pasijutau kaip mokykloje, kai mokytoja sakydavo: "Akys tavo labai grazios, bet egzaminas vistiek neislaikytas..."

Na gerai Una li, aš gyvenu nesusituokusi. Nors ranką ant širdies padėjus privalau pasakyti, kad neklaidinčiau merginų, buvau ištekėjusi už dabartinio vyro, išsiskyriau, ir dabar vėl kartu su juo gyvenu. Mano gyvenime buvo vienas vienintelis vyras, mano vaiko tėvas, kurį pažinojau Biblijine prasme.

Na gal naiviai skamba, bet aš žinau, ką galvoja apie tai mano vyras, kitaip tariant sugyventinis-sugulovas. Mano vaikui, nors jau didelis berniukas, 20 metų, dėl to nei šilta nei šalta. Mano moraliniai principai, rodos ne degraduoja dėl to, didelių pokyčiu nejaučiu, sąžinės balsas sėdi tvirtai balne.

Dabar įvertinus, visus pliusus ir minusus, kuo gi mano gyvenimo būdas gali trikdyti visuomenę, ar griauti jos pamatus, kokioje vietoje mano ne dorovingumas...

Antra man keistai skamba, mano vaikai žino ir t.t. Greičiausiai tame ir yra skirtumas tarp mūsų. Aš kalbu su savo sūnumi, dalinuosi, diskutuoju, pasiūlau knygas, bet išvadas daro jis pats. Mano auklėjimas pasireiškia tik tuo, kad aš nukreipiu, parodau krypti, bet "nedėlioju po lentynėles", jis daro klaidas, mokosi ir vėl iš naujo, tiesiog jis gyvena savo, o ne mano gyvenimą, pagal savo nuostatas, kurias aš padėjau jam atrasti ir kurias jis papildė savarankiškai.

Aš labai gerbiu laisvę, bet nepainiok su palaidumu. Todėl man visai normalu, kai du žmonės laisva valia nusprendžia gyventi kartu. Tikrai nesuprantu, kodėl taip norima sureikšminti kūną. Kūnas juk ne siela, o tik indas, tai kodėl kūniškasis faktorius sukelia tiek daug ažiotažo.

Šiaip, logiškai aš galiu paaiškinti iš kur tai atsirado, bet su Dievu ir tikėjimu nieko tai bendro neturi.

Visada galvojau, kad yra geriau kai žmonės myli vienas kitą, nei neapkenčia. Dievas mokė žmones mylėti.

na dėl gavimo ar negavimo informacijos vienas reikalas, bet turite pripažinti, kad dabartinėje visuomenėje vyrauja kitokia nuomonė ir informacijos supančios jūsų vaikus (tiesa, negaliu taip reikštis, nežinau kokio amžiaus jūsų vaikai) yra arba greitu laiku atsiras daug daugiau nei vienoje šeimoje jos galėtų būti pateikiama. Sakyčiau turėtų būti ganėtinai sunku suformuoti jūsų požiūriu teisingą nuomonę (konkrečiais klausimais).
dar pagalvojau, juk meilė ypatingai jaunystėje absoliučiai nelogiškas reikalas. Niekas nežino kaip galvelė gali susisukti ir tam tikros vertybės praranda prasmę prieš jausmus.