Konstruktyvus (pozityvus) mąstymas XI

Bent man taip atrodo, kad vaikai kazkiek paveldi si ypatuma, bet turbut daugiau ismoksta matydami savo tevu poziuri i ivairias situacijas, sprendimus, poziuri. Manyciau ir ismoksta zet pozityviai ar neigiamai. Mes ju mokytojai. Taip pat kaip ir jie musu-pasiziuriu dabar i savo maziuka ir ryskiai matau perduotas pamokas Matau ka turiu keisti

Kas be ko, kad tėvai su vaikais labai susiję Bet jeigu tėvų geroookai kitoks požiūris. Tada belieka vaikams mokytis iš aplinkos. Bet kas įdomiausia, jie mokosi to, kas juos traukia. Tai eina iš vidaus, tarsi, pagrindiniai dalykai jau būtų įdiegti.
Kadangi mano specialybė susijusi su pedagogika, nors to darbo tiesiogiai nedirbu, bet stebėdama vaikus, padariau tokias išvadas

Va butent, man yra kazkur giliai atminty islikusi kibirkstele info, kazkur seniai uzskaiciau (ar ne Lazereve? gal ir ne), kad vaikai intuityviai - is gamtos - turi idiegta harmoninga santyki/desninguma su aplinka ir paciais savimi, tik veliau jie yra "isvedami is kelio" tevu, kt zmoniu, aplinkybiu ir pan. Pvz., ar jus ka nors atsimenate kai dabar pagalvojate apie save vaikysteje? As net nustembu kartais, kai dabar jau suaugusi, mokydamasi pozityvizmo, perskaitau patarimus, kaip dirbti su savimi, kuriuos as taikiau intuityviai, budama vaikas. Tarkim, supykusi ant zmogaus, kuris mane izeide, pasityciojo ar neteisingai pasmerke - niekad nepuldavau aiskintis ar tyciotis atgal, gerai atsimenu, kad grizusi namo vis pergalvodavau ta ivyki ir tada susikurdavau ginamaja kalba - revansa, kelis kartus nuejusi i vonia pries veidrodi pasirepetuodavau, nutaisydavau zvilgsni, tona maniera... Kuo daugiau kartu tai darydavau - tuo geriau pasijausdavau, grizdavo pasitikejimas savimi, gera nuotaika... O ryte atsikelus pykcio ir revanso plano nelikdavo ne laselio... Arba beveik visada pries uzmiegant prisisvajodavau iki begalybes apie gerus, grazius dalykus - o dabar, ir norint, taip svajoti nebeiseina...

Tai veikia intuityvioji sąmonė. Vaikai ją geriau jaučia, nes fiziologiškai jų smegenys kiek skiriasi nuo suaugusiojo

Reiškia, turėsi ką veikti Mokysies iš naujo svajoti kaip vaikystėje

man irgi tas pats.. bet stengiuosi

ir sakyčiau vizualizacija tikrai veikia

Skaitau Vienuolis, kuris pardavė "Ferrari".
Labai idomi knyga, taip paprastai išdėstytos visos mintys.
Ir aš esu labai panaši į tą advokatą Turiu dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti. Jeigu nedirbu tada labai blogai jaučiuosi. Esu prisipirkusi begalę teisinės literaturos ir tai buvo mano vieniteliai skaitalai prieš miegą.
Net eidama į kirpyklą, imdavau su savimi knygą nes negalėjau prarasti nei vienos minutės. Kaip galima paprastai sedėti kedėje ir miegautis
Vaikas ištisai sakydavo, kad aš tik dirbu ir daugiau nieko
Matyt atėjo tas periodas kai reikia sustosi ir apsižvalgyti aplinkui, kad yra daug daugiau negu darbas.

Kaip galima išmoksti save mylėti?
Istrigo man šis klausimas galvoje Gal yra kokios knygos.

Nagi, Daiwulencija pasakok kas gero ivyko (vizualizavai, kad piktos kaimynes nesutiktum ar kad ji issikraustytu ). As tai bandziau 3 k. pries traukdama egzu bilietus i man suveike 100 proc. O daugiau dar nebandziau nesugalvoju ko man cia tikrai reiktu o to ko reikia neprisiverciu patiket kad tai bus

Siaubas, mergainos, kiek jūs čia prirašėt, nespėju skaityti

Perskaičiau jau Pasąmonės Galią. Sužavėjo. Tačiau su tokiais dalykais dar daaaaaaaug dirbti reikia. Užtat dabar įsitikinau, kad visas ligas įsiteigiau sau pati

Taigi va, perskaičiau, o nuo ko pradėti ir nebežinau. Ir kaip tą pasąmonę prisijaukinti

na, apie kaimynę kažkaip stengiuos negalvoti- prisimenu tada, kai susitinku ir toks nemalonus jausmas apima..

o suvizualizavau kitą dalyką žodžiu, toks paprastas kasdieniškas dalykas, bet man buvo nemalonus, erzino ir ilgą laiką vis kaip nors norėjau jį išspręsti, bet vis nesisekė
žodžiu, esmė ta, kad erzino mane namuose spintos užgrūstos išaugtais rūbais, nenešiojamais aukštalukniais batais (kurių nemėgstu, bet kažkada dėl mados "iš reiklo" pirkau).. vis sukau galvą ką su tais daiktais daryti- išmesti gaila gerus daiktus, o namie vietos ir taip maža.. tai va.. pas tėvus klausinėjau gal kaime yra tikrai neturtingų, bet tvarkingų šeimų, kurioms galima būtų atiduoti, bet neatsirado.. gal nepatogu tiesiog žmonėms labdarą imti.. tada bandžiau pusvelčiui parduoti ar išmainyti per skelbimus, bet ir tik į kelis mėnesiuis atsirasdavo kas nors, kas paimdavo kokį daiktelį.. bet va, užvakar vakare paskaičiau knygoj "pasąmonės galia" skyrių apie tai, kaip pajungti pasąmonę norint ką nors parduoti ir spėkit ką- sekančią dieną atsirado pirkėja kuri paėmė mano vienus aukštakulnius, ir kita pirkėja, kuri iš karto visus likusius siųlytus daiktus paėmė ir dar sakė ims jei ką rasiu nors ir pusvelčiui atiduodu, bet labai džiaugiuosi ir ne tik dėl to kad galų gale spintas susitvarkysiu, bet ir dėl to, kad supratau, jog tiems žmonėms mano daiktai labai pravers kažkaip gera ant dūšios dėl to pasidarė be to, vis atsidarius spintą įsivaizduodavau, kad ten tvarka ir kad yra tik man tinkantys ir nešiojami rūbai čia aišku smulkmenai pritaikiau vizualizaciją, bet gal iš tiesų nuo nedidelių dalykų reikia pradėti mokytis.. nes kaip ir tau, Zunkeli, taip ir man- ko iš tiesų labai reikia, tai gal sunku tuo patikėti, kad tai gali realizuotis, todėl ir nesirealizuoja...

Labas visoms
Vis pasiskaitineju - čia taip šilta ir labai nuostabiai raminančiai ir kartu skatinančiai nuteikia
Jau kokius metus truputuka domiuosi pozityviu mąstymu ir tai jau duoda rezultatų
Tik va vakar kažkaip sau užklausiau - o kodėl mamytėm kai laukiasi vaikiukų ir iš kart žino kad labai labai norėtų tai dukros tai sūnaus nevisada tas noras pildosi???
Žinau yra daug pavyzdžių kad išsipildė... bet gi ne visada
Kaip į tai rasti atsakymą?

Geros dienos visoms!

Man išsipildė Turiu sūnų.

Tai jau taip, daiwulencija, nepatikesi, bet man sunku patiketi, kad tai gali ivykti greitai... as beprotiskai noriu savo namu (ne buto, namo noriu be paskolos, noriu kad tie pinigai ant jo atsirastu tarsi is dangaus nusileistu ) Tiek as apie ji svajoju, atrodo, matau kaip jis atrodo, jauciu ta zole kai iseinu ir stoviu ryte ant jos, svajoju kaip kieme zaidzia mano du vaikiukai ir auksaspalis retriveris... nu zodziu, bet esme ta, kad as svajoju, bet vis vien siena pas mane pasamonej pastatyta, kad as tai turesiu, bet nezinau kada viskas nuo aplinkybiu r param, param, param... va cia blogai, na bet juk as mastau realistiskai, juk tie pinigeliai is niekur neatsiras Juos reikia uzdirbti, o tam reikia laiko, o jeigu reikia laiko, vadinasi ir namui reikia laiko ir t.t. Gal kas kokiu patarimu turit siuo klausimu, kaip ta pirma milijona uzsidirbti ?

P.S. Siandien tikrai isitikinau kad tai veikia, nes kai pirma karta pamaciau ta filma, man buvo prasidejus sesija ir as sau pasakiau, gerai... dabar tikesiu, kad puikius bilietus trauksiu, puikiai parasysiu, o pazymiai bus tik 10 Siandien gavau paskutinio egzo ivertinima 10 ir prie tai visu kitu buuvusiu buvo desimtukai... mama man sako, kad cia tik sutapimas, juk mokausi per naktis ir t.t., bet as pati zinau kad tai netiesa, nieko as pernaktis nesimokau, geriau per naktis SM sedziu sitiems egzams mokiausi kaip ir kitiems, bet 10 niekad negaudavau o si kart as pati galvoju, kad cia tikrai kazkas materializuojasi... egzas yra juokas palyginus su didele suma pinigu ar sekme, meile, sveikata, bet cia jau sunkiau tuo patiketi, viskas ryt perku pasamones galia ir ieskosiu atsakymu