Ne mano reikalas kodėl kaimynų šuo ardosi visą dieną, faktas, kad savuos namuos apsikęst žmogus negali. Ir kas keisčiausia, jam iš namų išeit pasivaikščiot siūlo
Bandau įsivaizduot, kaip reikia vaiką migdyt, kai už sienos šuo skalija (aš čia žiūriu iš savo varpinės), bet manau, kiekviena mama supras, kai vaiką į lovelę padėjus, po pusės valandos "kačialinimo" ant rankų, ir po eilinio au au išgirsti beeeeeeee...nuo kurio rankos nusvyra
Ir svetimo šuns saugot, kad jam būtų linksmiau, taip pat nesisiūlyčiau...čia jau būtų virš visko, gal paskui dar su kaimynu reiktų paderint kas rytais vedžioja, kad šuo išsikrautų ir dieną ramus būtų?
KIekvienam savos problemos, tad jei kaimynas įsigijo šunį ir pats prižiūrėt negali, tegul samdo kas prižiūrės, kodėl kaimynai turi kentėt







