QUOTE(vataipva @ 2010 09 14, 12:22)
Prisimink kai pati nešiojai kūdikį. Ir jei net esi dviese su vyru, tai nereiškia, kad

gali iš eilės išėjus atsipalaiduot ir nuimt nugaros ar kitus skausmus, atsisėdus ant suoliuko. Tokiu metu reikia

kuo greičiau namo, t.y. kuo greičiau apsipirkti ir dumt namo.
Ačiū Die, blogumai kamavo tik pačioje pradžioje. O vėliau lakiojau kaip ant sparnų (na, įsivaizduokit sparnuotą begemotą

) Ir dar paskutinę dieną gamtoj per griovius šokinėjau

Bet tai nereiškia, kad nesuprantu prastai besijaučiančių. Kai taip pasijutau, nors nebuvau nėščia ir ne TOJE kasoje, mane praleido žmonės, nes mandagiai paprašiau ir paaiškinau. O gal ir iš veido matė, kad reikia. Taigi, visur yra gerų žmonių, yra ir chamų. Ir jie kritinėse situacijose itin išryškėja. O kai šiais laikais tiek apsimetėlių, tai žmonės ir nebežino, kuo tikėti. Bet jei išmoksime visur ir visada elgtis mandagiai - tik šilošime ir patys, ir aplinkiniai.
Paanalizuokime, ką laimėjo mamytės, su riksmu išsikovojusios pirmenybę "savo" kasoje. 1. Susinervino (kas kenkia vaikui, ypač dar negimusiam); 2. Sunervino keletą aplinkui buvusių žmonių; 3. Sugadins vakarą visai savo šeimai, kada pasakos, kaip ją nuskriaudė; 4. Susigadino savo įvaizdį (jei ji po kurio laiko ateis pas mane darbintis ir aš prisiminsiu šią situaciją - tikrai nepriimsiu į kolektyvą tokios konfliktiškos asmenybės. Manot, negalimi tokie sutapimai? Laaabai klystat ); 5. Laimėjo gal 5 min. (ar ji tokia užsiėmusi, kad 5 min galėjo ką pakeisti? Visai sėkmingai ji, atsistojus už kasų, tas 5 min. (atsiprašau, 45 min, jei ne daugiau) praplepėjo su "šimtą metų" nematyta drauge, rankose laikydama dvi terbas pirkinių ir nerimstantį mažylį, kuriam jau tiiiiiikrai seniai pabodo).
Ką prarado ta, kuri nesispraudė? Tas pačias 5 min., per kurias pabendravo su pažįstama. O gal ir nepažįstama (aš esu eilėje susiradus gerą draugę

). Arba vaikui pravedė pirmąsias ekonomikos "pamokas" (galima labai ramiai padiskutuoti kodėl reikia tą pirkti, o ano - ne. Arba sudaryti taupymo planą labai geidžiamam daiktui įsigyti). Na, ir kas tos 5 min mūsų pašėlusiame gyvenime? Jos taip greitai pralekia, kad net nepastebime. Tik eilėje jos atrodo mirtinai ilgos. Ir dėl to kariauti - žema.
Beje, blogai besijaučiančiosios gali prisiminti, kiek laiko praleidžia prie gydytojų kabinetų blogai besijausdamos. Tikrai daugiau, nei 5 ar 10min. Ir patogių gultų laukiamuosiuose kažkodėl nepastebėjau.
O štai skubantiems į darbą žmonėms ta minutė gali būti gyvybiškai svarbi.