QUOTE(Priklausoma @ 2010 12 26, 20:35)
vat vėl atsakymas. su žmogum reikia gyventi, ne su jo išdavyste. su meile. su viltim. atlaidumu. galų gale pas psichologą bandėt eiti?
O kam? Aš jau seniai turiu kitą žmogų. Tai tik prisiminimas. Bet pagal tai, kaip rašote, manau, niekada neteko būti išduotai. Tik šiuo pagrindu galima taip žiauriai klysti ir melą pavadinti klaida. Beje, gerai, kad taip yra. Esate laiminga moteris.
Papildyta:
QUOTE(Moonte @ 2010 12 26, 20:37)
Tame ir esme, kad jus nesugebat ar nesuvokiat,
kad privalote atleisti, nes kaip minejau jums tai tapatu su nusizeminimu. Todel ir laukiate naujos isdavystes. Ir ne isdavyste yra problema, tiesiog jusu nesugebejimas atleisti. Na taip iseina, kad tik jus vienintele isgyvenote tai, itariu, kad tai patyre maziausiai puse planetos gyvenotju, priesingu atveju, speju, dekaloge nebuti uzsiminta apie tai.
Tikrai neprivalau atleisti. Nes tada nusižeminčiau, ir smarkiai. Moonte, Jūs kartais mane labai stebinate, švelniai tariant, savo... piktumu, nesupratingumu ir t.t. Aš neatleidau, ir žinote, didžiuojuosi tuo ir labai džiaugiuosi. Nes kitaip nebūčiau sutikusi dabartinio, puikaus žmogaus. Matomai, reikėjo būti stipriai, skirtis su išdaviku, ir man buvo atlyginta