Sveikos mamytes,
Papsakosiu savo istorija, gal ji ikveps jums optimizmo..
12 savaite vakare prasidejo kraujavimas, nakti vis stiprejo, atsirado spazmai, kraujas pradejo taip begti, akd paketus detis buvo beviltiska, vienu gusiu viskas slapia buvo.. isejo vienas tamsus (beveik juodas kresulys) iskart spazmai nurimo.. kraujavau, bet nebe taip stipriai - is ryto nuvaziavau pas gydytojus - israse nestuma palaikancius vaistus ir liepe guleti..
Toliau kraujavau, bet tas kraujavimas buvo kaip per menesines, nebe taip smarkiai.. Bet po savaites vel prasidejo spazmai, ir vel pradejo ziauriai begti kraujas.. Skausmas buvo daug didesnis, nei pries savaite, jauciau spazmus pasikartojancius kas kelias minutes, kraujas liejosi laisvai, tualete prabuvau beveik visa nakti - isejo kokie 4 kresuliai - jau tada buvau isitikinusi, kad praradau savo zirniuka.. Kraujavimas aprimo po kresuliu, spazmai irgi nuslopo (bet vis dar jauciau, kaip susitraukineja gimda), nuvaziavau pas gydytoja paziuret, ar kas dar liko - mazyte po visu ismeginimu buvo gyva

, sirdele plake, tik gimda susitraukinejo kaip kamuolys, o ji trankesi nuo vienos sieneles prie kitos - zodziu tada liepe gert dviguba vaistu doze ir grieztas lovos rezimas..
Spazmu daugiau nebebuvo, bet kraujavau kaip per menesines (viena kart tik tam laikotarpyje buvo kai nei is sio, nei is to vienu kartu labai daug kraujo isbego

labai isigandau, kad vel spazmai atsinaujins, bet niekas nebeatsinaujino) iki pat 22 savaites kazkur, paskiau tik kartais patepdavo...o 28 nubego vandenys, iki 31 savaites dar pratempem su maziuke pilvelyje ir paskiau po cz gime man sveika mazyte mergyte
Tai va mamytes, nenenusiteikit blogiausiam, po pasirodziusio kraujo - mano istorija tik liudija, kad isimciu visada buna.. ir net kai gydytojai nebetiki kad gerai baigsis - ivyksta stebuklas..
Ir netiesa, kad vaikas apsigimes ar dar koks, jei prasideda persileidimas - mano maziuke sveika kaip ridikelis

Ir netiesa, kad su mama kas ne taip buna - visi tyrimai buvo idealus,mano mazes net kraujo grupe tokia pati kaip mano - neisivaizduoju kodel ivyko tokia atmetimo reakcija.. Sake, kad buvo II laipsnio atsidalinusi placenta - bet as nieko sunkaus nedariau, nekeliau.. nezinau kodel taip atsitiko, bet svarbiausia, kad viskas gerai baigesi
Aisku apie nervus, stresa ir islietas asaras nestumo metu turbut neverta ir rasyti.. Bijojau net svajoti apie savo lelyte, nes iki pat galo nezinojau, kaip viskas baigsis
Ir dar dziaugiuosi, kad ne Lt esu - nes Lt tikrai man butu padare valyma pati pirma karta..
Ir dar man gydytojas sakydavo, kad kai bega rudas kraujas - galiu nesijaudinti, o jei jau pradeda begti raudonas (ar visos kitos raudonos spalvos) tai jau labai negerai..
Tikiuos kam pades moraliskai mano patirtis, nes pati atsimenu kaip abu su vyru nestumo metu ieskojom internete istoriju tokiu pat kaip mano, ir vis ziuredavom ar nors viena baigiasi laimingai..