perskaičiau temą iš naujo...
ir apsižliumbiau nuo savo minčių, nuo tuo metu neseniai netekusių mamų minčių...
jetau, kaip buvo sunku ir kaip sunku dabar yra toms, kurios neseniai netekusios..
jetau, aš gyvenau, alsavau, pūliavau netektim... ir viskas atrodo taip kątik buvo, o jau du metai...
kaip man buvo sunku, kaip aš gyvenau ir išgyvenau...
dabar kitaip, viskas visai kitaip, net skausmas prisiminus kitas... bet vistiek yra... manau nedings ir po dvidešimt metų... bet jau nebesunku taip kaip buvo
beje, jei kam rūpi, įmečiau į fotki seniai -adėtą foto