QUOTE(Inesssssita @ 2009 06 11, 10:33)
Dziaugiuosi
Tik neaisku kiek ilgai taip bus, lb jau sunku susivaldyt.. Vakarais net neziuriu tv, einu y lova ir skaitau knyga, nes kitaip apetitas kyla..
o prisivalgyt vakare baisiausia nuodeme. Dar sia ir kita savaite zadu save biskuty pakankint, po to truputy daugiau valgysiu
Ir turejau omeny KMI
Kaip as cia taip parasiau..
O ugis mano 170, svoris 64, taigi KMI- 22,1.
Bet pvz jei sverciau 57, KMI irgi butu normalus..
Taigi nera cia jokio polinkio i anoreksija
Nuskambės gal ir žiauriai, bet nematau čia kuo džiaugtis. Nematau ką ten mesti esant tokiam ūgiui ir svoriui. Gyveni pusbadžiu, kankiniesi, sportuoji ir tuo džiaugiesi? Neskaitysiu pamokslų - nemanau, kad reikia. Numesi kelis kg besikankindama, o kas toliau? atsakyk sau į klausimą: ar kankinsies taip visą gyvenimą, kad tie keli kg neataugtų? Sekančią savaitę pradėsi valgyti ir tie kg atbėgs atgal..

Ir turejau omeny KMI


O ugis mano 170, svoris 64, taigi KMI- 22,1.
Bet pvz jei sverciau 57, KMI irgi butu normalus..
Taigi nera cia jokio polinkio i anoreksija

Daugelis metančių svorį ir mąstančių merginų bijo, kad numesti kg neatbėgtų atgal su sulėtėjusiu metabolizmu ir jo-jo efektu. Mesti kg visgi reikia protingai, o ne džiaugtis, kad galiu pabadauti ir greitai sulieknėti.
Ir visgi, manau kad tokiu atveju reikėtų mąstymą tvarkyti.