Nėštukės Antifosfolipidinukės

vaziuok i ligonines priemima privalo priimti

O tai kaip mmm buvo pries 3sav.,o nestumas 5sav.?
O tepliojimas kokios spalvos?Ne rudos?Nes rudas buna labai negerai.

Gal kas priimtu privaciai Kaune.Nezinau kaip Kaune,bet Vilniuj nepriima ligoniu is kito miesto be siuntimo -nei priimamajame nei greitoji veza i ligonine(turim skaudzios patirties siuo atzvilgiu)
Sekmes jums dideliausios!Bet gal vistiek pabandykit i priimamaji,sakykit,kad labai labai skauda pilva,gal susimils ir priims.

Vilniuje tai jei nuvažiuoji į priimamąjį ir primygtinai reikalauji apžiūros, priima, bet jei nusprendžia, kad tai buvo ne būtinoji pagalba - susimoki apie 100 Lt.
Lady*love. važiuok į ligoninę, jei ne už dyką, tai už mokestį į kasą priims.

sveikutės,

na, taip ir aš jau ne kartą patyrus priėmimo ir greitųjų ,,šaltumą" ir atžagarumą... jiems visai dzin, tau skauda ar ne, tu ar ne... jei jiem kavos pertrauka- viskas - šventa ir t.t. ai, nesiplėsiu...
aš tai jau gąsdinuos dėl gimdymo, kai nespėsiu iki Kauno davažiuot, arba jei bus savaitgalis, tai A. pasakys - nepriimsiu tavo gimdymo jau kiek tokių istorijų skaičiau- susitaria su daktarais, o tie savaitgalį naktimis nevažiuoja

Abercrombie, bandyk tartis su gin be abrazijos ir narkozių... man jau irgi 5-tą kartą pasakė: ,,jau Jūs čia gana ir taip daug prigramdyta..." paskui išplonėja gimdos sinelės, tai irgi negerai... todėl aš paskutinį kartą sulaukiau savaiminio persileidimo ir man po to skyrė tik gimdą traukiančius vaistus ir dar kažkokius, kad neprisimestų jokia infekcija... kažką esu girdėjusi ir apie tabletes... nes iš tiesų sunku, kai pati realiai suvoki kokia pabaiga, o čia dar reikia laukti... aš va taip laukiau... per draugės vestuves...- tiesa, aš jose net nedalyvavau, o MB buvo prisžadėjęs filmuoti/ fotografuoti...


Imarta, man su pirmuoju sėkmingu irgi buvo be galo daug baimių... iki 30 sav vis dar bijojau ką pirktis leliui... į kiekvieną vizitą pas A. Kaune važiuodavau susikrovusi tašę guldymui... o dbr viskas natūraliai...svarbu nepamirštu sugerti ir susileisti vaistukų ir pirmyn... pirkinukai pačiame įkarštyje... pamatysi, viskas su laiku praeina... man irgi nėra jokių trombų (tfu tfu tfu), nors pripažinta kombinuota trombofilija aš buvau papildomai pas hematologą ir jis man padaręs net du kartus tuos pačius tyrimus nerado jokio AFS... aš jau kažkaip dažnu ir jūsų atveju pastebėjau, kad tą AFS randa tik ginekologai, o kiti spec jo kažkodėl neranda čia kažkokia mistika bet kaip mano ginius, pats nelabai ką nusimanantis apie tą AFS gan teisingai pasakė, -atrado kažkas gydymą , kuris pasiteisina netgi ne vienai, o kelioms dar ko gero neištirtoms ligoms ir pirmyn... svarbu padeda... na, ne mums čia suprast tais medicinines vingrybes... manau ir patys daktaria dar daug ko nesupranta, nes dar daug yra neištirta iki galo...

Man ginius po antro itare, o reumatologe rado AFS. Bet kas liecia dauguma daktaru, kai pasakau, kad man AFS, tai ziuri i mane ir sako as nezinau ka su jumis daryti
Man ginius leido tik nuo vasaros planuoti, nes visa ziema prasirgau

O man abrazijas dare , nes kaklelis uzsidares buvo ir negalvojo prasiverti

man iš pradžių irgi liepdavo laukti bent po pusmetį ar net ilgiau, vėliau jau liepė bandyti iškart po abrazijos vos atėjus kitam ciklui, nes tipo gimda dar būna išbujojus ir lengviau, greičiau ten viską prisiima... bet mes psichologiškai nepajėgėm planuoti taip jau vėl iš karto...

bet man atrodo, jei nesivysto , tia vis tiek anskčiau ar vėliau ateina savaiminis persileidmas... į tai daktarai irgi žiūri skirtingai- vieni sako , kad reikia kuo greičiau išvalyti, kad nenuodyti organizmo, kiti- kad vat kaip mūsų dažnų nesivystančių atveju, kad negalima dažnai daryti valymus, geriau leisti pačiam organizmui savaime pašalinti... taip kad, čia gan daug skirtingų nuomonių.... vieningos tikrai nebus...
tai aš kiek per primąjį kreipiaus dėl spaudimo ar sumažėjusių judesių, kurių tiesą sakant aplamai mažai visą jaučiau, į priėmimą, tai mane visi iškart pamatę mano diagnozę ant kortelės siuntė į Kauną...

na pas mane tarpai tarp nestumu buvo dideli tarp pirmo ir antro 7m, o tarp 2 ir 3 buvo 3. \Dabar jau praejo po paskutinio 3.5m, bet kaip kalbejau su ginium, tai jau sake 2 tokias su AFS turejo. Tai i kauna kazkaip ir nevaziuoju, cia aptarem plana ir lauksim vasaros Kaip sakiau as pati turiu daug baimiu, nors daktaras ramina, kad turi pasisekti

tai šaunuolis daktaras, kad pasitiki savimi iš 2 patirties na, bet tik per praktiką ir ateina ta patirtis... tai va, jei jau pasisekė toms 2 tavo daktr pacientėms, tai pasiseks būtinai ir tau ko mes ir linkim tau

o tų baimių taigi turim visos, net ir tos, kur normaliai be jokių AFS laukias...
pamatysi, kai sėkmingai pastosi ir nėštumas vis didės ir didės, tai ir baimės mažės...

aš pamenu, kai su dukryte lengviau atsipūčiau, kai jau daktr pasakė 24 sav., kad viskas ok, ir kad jau tokio amžiaus gyvybėlės išgyvena... na, realiai pagalvojus, tai ne duok Dieve, bet kai prieš tai išnešiodavau tik iki 6 sav., tai čia buvo jau labai daug... o dar daugiau buvo, kai pagimdžiau praktiškai diena į dieną pagal terminą
Imarta, ir kitos planiukės, aukštyn nosis, daugiau pasitikėjimo... ar jums vidinis balsas nešnabžda, kad turi būti viskas gerai ir taip ir bus

va, man patinka Abercrombie, ji sau taip ramiai reaguoja į viską, dėliojasi jau planus į ateitį- šaunuolė taip ir toliau laikykis
aš pamenu kuo toliau, tuo labiau pergyvenau su kiekvienu persileidimu, bet kai atradau paguodą čia SM , tai kažkaip ramiau reagavau į viską, kad aš ne viena tokia, kad būna ir baisiau ir .... kai jua visai negalvojau paie nieką, kai pasinėriau į n darbų, kitų planų, tuomet ir atėjo mūsų dukrytė

taip, kad dar merginos , yra labai svarbu dvasinė ramybė, nusitiekimas, kuo mažiau blogų minčių apie tai... sunku tai padaryti, bet reikia kažkaip su tuom kovoti... ypač kai aplinka tave vietoj to, kad palaikytų, paguostų, tai dar ir pasmerkia
tuo ir , kaip aš sakau, esame stiprios, kad užsispiriam, nepasiduodam ir užsigrūdinam prieš visus gyvenimo išbandymus... ir atlaikom.... su laiminga pabaiga

As pirma pas giniu buvau, tai jis vargsas informacijos ieskojo ir skambinosi konsultuotis, bet mes papuolem , kad tik aspirina gerem, o vaistu neleidom. O pirmus 2 net nezinojau kas man yra. Tai dabar isakyta jei II begom pas ji ir leisim vaistus. Jis mane ramina, sake pas ka ankstyvi, tai geriau nei pas kitas velyvi buna nesivystantis

Man artimieji nieko blogo nesako, net palaiko, kad viskas bus gerai.

Sveikos

Peržiūrinėju ankstesniuosius tyrimus. Man daryti : Anti-b2 (Ig GAM), AKA Ig GAM, APC-R, LA1. Dukart kartoti, abu kartus geri. Prieš A visada darydavo tą bendrą kraujo krešumą - geras. Aš net nežinau. Ar verta vėl karoti tyrimus? Ar tiesiog dnadyti pastoti su aspirinu sekantį kartą ir pradėti leistis hepariną, kai ateis laikas? O gal dar kakzokį tyrimą praleidom, kuris "užkabintų" mane už AFS nustatymo?

Pas mane, tas kaip uzsleptas, tik nestumo metu baisumai islenda bet kai dare AFS nesenai po abrazijos buvo, tai tada rado, o taip visi kresumai pas mane geri

Aišku Gal dar kol pasidaryti tą AFS vėl... Nebežinau aš. O aspiriną geriant AFS rodikliai jaučiu gali būti netikslūs?