Kai bunu namuose, leidziu savo sunui atsivesti draugu. Is pradziu ejo buriais, teko riboti vienu metu ateinanciu skaiciu, nes sunaus kambarys nedidukas, o as norejau tureti savo erdves. Dabar pamazu atsisijojo tik patys geriausi nuolatiniai draugai. Esu labai patenkinta tokiu savo sprendimu. Taip as geriau pazinau, kokie yra jo tikrieji draugai, vaikai taip galejo geriau susidraugauti, o kai buna lauke blogas oras, maniskis nesedi vienas nukabines nosi prie lango... Kadangi sia vasara kieme su mano sunumu ivyko keletas labai nemaloniu incidentu (buvo grasinama peiliu, reikalaujama pinigu ir pan), labai noriu, kad sunus turetu gerus draugus, kuriais galima butu nors siek tiek pasitiketi, pvz., bedos atveju kad nors atbegtu pasakyti, jog maniskiui atsitiko nelaime. Apskritai pradedu manyti, kad ir pas mus Lietuvoje arteja laikas, kai vaikams nebus leidziama iki tam tikro amziaus zaisti kieme be prieziuros, todel teks priprasti, kad draugai nores lankytis vienas pas kita