Gaila, kad jis jau užimtas protingom mintim 
Ech, susikraučiau aš jus visas, mielos žliumbikės, į savo parašą... koookia kolekcija būtų Gaila, kad jis jau užimtas protingom mintim
Gaila, kad jis jau užimtas protingom mintim
verkiau ir as.... bet kai mazoji priejo prie manes ir pasake mamyte neverk viskas bus gerai, ir padave soske... kazkas manyje pasikeite ir nuo tos akimirkos sutvardau savo asaras... bet pasakysiu jums paslapti kai tikrai buna sunku nueinu i vonia ir issiverkiu, negalima savyje laikyt pykcio, skausmo, dziaugsmo, o su asaromis viska isplauname
aga..paverkiu dazniausiai kai viskas buna susikrove, bet siaip labiau savyje palaikau 
gal ir nelabai gerai...
na, o siaip paverkti nemanau, kad yra kazhkas gedingo ar...na tiesiog tai savotiska sau pagalba, kad butu lengviau, na dar ir cia zenklas kitiems, kad tau kazkas negerai...
gal ir nelabai gerai...na, o siaip paverkti nemanau, kad yra kazhkas gedingo ar...na tiesiog tai savotiska sau pagalba, kad butu lengviau, na dar ir cia zenklas kitiems, kad tau kazkas negerai...
Paverkiu ir as, kai ant dusios negera buna.... o paskutini karta verkiau siandien 
maniskis ejo i darba, as ji islydejau ir laukiau atsidarius duris kol liftas atvaziuos, jis norejo uzdaryti duris, kad as nelaukciau.... ir prispaude man pirstuka, taip skaudejo, kad apsiverkiau
maniskis ejo i darba, as ji islydejau ir laukiau atsidarius duris kol liftas atvaziuos, jis norejo uzdaryti duris, kad as nelaukciau.... ir prispaude man pirstuka, taip skaudejo, kad apsiverkiau
paverkiu ir as...anksciau vergdavau, nes buvau islepinta kaip mazas vaikas, vergdavau, nes negaudavau to ar ano, kad niekas manes nesupranta, as niekam nereikalinga, bet viena diena susimasciau, kad tai taip vaikiska ir gedinga...dabar verkiu tik kai prisimenu savo mama, kurios nebeturiu, verkiu tik kai bunu viena, nes man geda savo asaru...
paverkiu ir as...anksciau verkdavau, nes buvau islepinta kaip mazas vaikas, verkdavau, nes negaudavau to ar ano, kad niekas manes nesupranta, as niekam nereikalinga, bet viena diena susimasciau, kad tai taip vaikiska ir gedinga...dabar verkiu tik kai prisimenu savo mama, kurios nebeturiu, verkiu tik kai bunu viena, nes man geda savo asaru...
na as tai buna kad tiesiog verkiu del nieku, vat kai prisikaupia ivairios smulkmenos i viena bendruma tai ir asaroju, o siaip tai kartais zmonem atrodo kad visai neverkiu, nors tai toli grazu ne tiesa 
Anksčiau verkdavau iš sielvarto, baimės(prisigalvodavau visokių nesamonių) , o po antros dukros verkiu tik iš džiaugsmo ir betkur Ir čia skaitydama nubraukiau ašarėlę
, o po antros dukros verkiu tik iš džiaugsmo ir betkur Ir čia skaitydama nubraukiau ašarėlę
O aš galima sakyti išvis neverkiu...nežinau kaip man taip gaunasi.. pvz dabar net neatsimenu kada paskutinį kartą verkiau
Aš kažkokia jautri paskutiniu metu pasidariau, apsiašaroju be jokios rimtos priežasties. Vyras šypsosi ir bando raminti, o aš ant savęs pykstu kad tokia žliumba pasidariau 
Reikės bandyti susiimt 
Reikės bandyti susiimt
Verkiu kai pervargstu, tada bet kokia smulkmena gali pravirkdyt...Nors stengiuos, kad tai daznai nesikartotu, bet is tikruju paverkus kazkaip lengviau ant dusios pasidaro 
kartais verkiu, kai alkoholio buna per daug prisigalvoju tada visokiu nesamoniu, pradedu gaileti saves , kitu ir zlimbiu
kartais verkiu, kai alkoholio buna per daug prisigalvoju tada visokiu nesamoniu, pradedu gaileti saves , kitu ir zlimbiu
