neisivaizduoju, kaip reiktu tiek laiko issedet, o gulint as ir knyga paskaitydavau 
man patogiausia maitinti gulint. Pirmasis buvo megejas ilgai kabot ant kruties, iskabodavo apie 40-50 min neisivaizduoju, kaip reiktu tiek laiko issedet, o gulint as ir knyga paskaitydavau
neisivaizduoju, kaip reiktu tiek laiko issedet, o gulint as ir knyga paskaitydavau
. ir man patogiausia gulint... pirmagimis valgyt prašydavo kas valandą, po valandą ant krūties iškabodavo... tai jei nakčia būčiau sėdėjus... ... bet dienomis tai valgydavom kur papuola ir kaip papuola - pasivaikščiojimuose, mieste, ant suoliukų, kolegijos koridoriuje - abu kartu eidavom į paskaitas... kartą užsimanė vaikinas pienuko mikroautobusiuke... nejau vaiką virkdysi - teko maitint... niekas nieko nebūtų ir pastebėję, jei ne -niam niam niam... 
... Jei būdavom namuose - išbandydavom visaip kaip... jei kur kietuliukas pasijausdavo, įsitaisydavau taip, kad mažiuko apatinis žandikaulis būtų ties skaudesne vieta... jei valgydavom sėdint, tai po kojomis statydavaus mažą suoliuką. Antrąją dažniausiai maitindavau sėdint - kad galėčiau dėmesio skirti ir vyresnėliui... įsitaisydavau patogiai, viena ranka laikydavau dukryte, o kita galėdavau apkabint vyresnėlį. Pietų miegiuko guldavom visi trys į mūsų lovą, dukrytė prie krūties, o sūnui per dukrytės galvą ištiestą ranką duodavau... patogu galir nebuvo - bet taip širdžiai būdavo patogiau - aš pati vyresnėlis vaikas, daug kur skaičiau, kad vyresni jaučias atstumti, tat norėjau, kad mamiškiui jokios nuoskaidos nebūtų... Nakčia miegodavom kiekvienas savo lovelėj, tik išgirdus niurnant, keldavaus ir priguldavau šalia dukrytės... būdavo, kad pas MB jau ir nebegryždavau 
... Gimus trečiajai jau turėjom savo namučius, tat vyresnėliai jau buvo įpratę atskirai miegoti, o mudvi, MB į saloną iškrausčiusios, patogiausiai ir jaukiausiai įsikūrėm šeimyninės lovoj... taip mažoji iki dabar gal tik pietučių kažkada yra vaikiškos lovelėj nusnūdus... miegam kartu - ir aš pati atsipalaiduoju ir pailsiu mažają bemaitindama. Mėgaute mėgaujuos kiekvienu maitinimu - tai tooks nepakartojamas jausmas. 
... o jei dar mažos rankutės švelniai švelniai ima ir nuglosto mamą... ... Nepatogumas tik paskutiniu metu išlindo - mažoji taip įprato valgyt gulėdama, kad, jei bandau reikalui esant kada pamaitint sėdėdama - sukiojasi, dairos, išdykauja ir galų gale alkana lieka... turiu ieškot stalo, ar į auto kėdutę sodint...
man taip pat patogiaisia maitinti gulint
QUOTE(fabute @ 2009 04 22, 08:39)
man geriausia maitinimo padetis buvo gulima 
tuo paciu metu ir skaitydavau, ir tv ziuredavau su pakabuku ant papo
tuo paciu metu ir skaitydavau, ir tv ziuredavau su pakabuku ant papo Geras pakabukas
Kadangi buvo darytas cezaris, tai pradejau maitinti mazyle gulint. Is pradziu si padetis buvo pati geriausia, o ypac nakti maitinant (kai iki metu tekdavo po 6-8 kartus keltis... 
). Veliau,dienos metu ar kur isejus, labai patogu pasidare sedint:po ranka pasikisdavau pagalve, ant rankos guldydavau dukrytes galvyte ir taip labai sauniai pasisotindavome 
). Veliau,dienos metu ar kur isejus, labai patogu pasidare sedint:po ranka pasikisdavau pagalve, ant rankos guldydavau dukrytes galvyte ir taip labai sauniai pasisotindavome
O MAN PATOGIAUSIA SEDINT
mums patogiausia valgyt gulint, ant keliu kazkaip ji daugiau dairosi nei valgo
Nu geras - cia reiktu apklausa padaryt siaip sita tema, bet kol kas paskaicis suprantu, kad visgi ne vien man patogiausia gulint
Mes turime kol kas dvi pozas. Naktim ir kai noriu pasnausti - gulim, dienom sėdžiu o mažą paguldau ant kelių.
Man tai patogiausia tik gulint... tiek nakti tiek diena tik gulom maitinu
tiek nakti tiek diena tik gulom maitinu
