... Man taip pat pirmi trys mėnesiai buvo, kaip baisiausias košmaras, dabar iš to košmaro liko tik silpnumas ir apetito nebuvimas( nepriaugau nė vieno gramo, o jau 14 sav. ), o ir žinoma vis labiau "džiugina" užkietėja viduriai. 
Labai pavydžiu toms, kurios gali normaliai pavalgyti ir priaugti svorio, nes man, kad ir kaip norėčiau maistas lenda tik per prievartą, o geriausiai galėčiau valgyti, to ko negalima. Su mėsytėm ir daržovėm visai prastai... 
, ir net neisivaizdavau, kad taip reikia nescioms kenteti.savijauta mano ziauri:apetito visiskai nera, viskas nepatinka, nervuoja, norisi tik miegoti ir miegoti, kai yra galimybiu ismiegu net po 12 val.per diena net po kelis kartus vemiu, ojojoj kada tai baigsis 
, ir net neisivaizdavau, kad taip reikia nescioms kenteti.savijauta mano ziauri:apetito visiskai nera, viskas nepatinka, nervuoja, norisi tik miegoti ir miegoti, kai yra galimybiu ismiegu net po 12 val.per diena net po kelis kartus vemiu, ojojoj kada tai baigsis 
Nu jeigu nuo 12-13 sav. pageres tai as pakentesiu, jau kad tiek iskentejau. Bet jeigu ir veliau taip - nu nors nusisauk. Mane daug kas guodzia, kad tuoj bus geriau, bet kai jau neatsimeni ka reiskia noreti valgyti, nesijausti mieguistai, neskaudetu skrandzio, nepykintu, atrodo kad tai nesibaigs niekada. Vakare parsinesiu ta maista, pasisildyisu, sedesiu kokia valanda ir save itikinedama kad skanu valgysiu, o poto gulesiu ir bijosiu pajudeti nes bus bloga, pykins. Ufff, kaip sunku...
dar ne 100% , bet jau ir tai sis tas palyginus su pastoviu norejimu guleti ir nieko neveikti. pagaliau jauciuosi laiminga ir
O LELIUKAS LABAI JUDRUS, TIKRIAUSIAI IS MANES JEGU SEMIASI .
; bet po to viskas susitvarkė ir jaučiausi normaliai
ankstesni neštumai buvo visai kitokie. ypač antras. laksčiau su vėjeliu. o dabar- tik ir ieškau kur čia prigult. silpna net kojos dreba. ir nesąmonių baisiausių prisigalvoju. metų jau 31, ir pertraukėlė nemaža. kąžn, ko čia man taip silpna. ir nuolat bliaunu. jau pačiai koktu nuo savęs. vyras pyksta, sako, išeisiu iš namų. žliumbikė, isterikė ir slabakė pasidariau o dar jei ir pogimdyvinė depresija kamuos- tai išvis šakės
ankstesni neštumai buvo visai kitokie. ypač antras. laksčiau su vėjeliu. o dabar- tik ir ieškau kur čia prigult. silpna net kojos dreba. ir nesąmonių baisiausių prisigalvoju. metų jau 31, ir pertraukėlė nemaža. kąžn, ko čia man taip silpna. ir nuolat bliaunu. jau pačiai koktu nuo savęs. vyras pyksta, sako, išeisiu iš namų. žliumbikė, isterikė ir slabakė pasidariau o dar jei ir pogimdyvinė depresija kamuos- tai išvis šakės . Niekas neidomu, niekur nenoriu eiti. Labai pavargstu darbe, ir visa laisvalaiki, kuri turiu, prasiilsiu arba pramiegu.
. Kartais taip silpna pasidaro, akd islipu anksciau ir daeinu likusia daliki pesciomis, tai net prasvieseja akyse 
ir dar butinai nepamirst reikedavo pietu pietu prigult, nes kitaip luzdavau 8 tada 
bet labiausiai nepatikdavo vyrui, nes kai atsibundi 4 ryte, tai zadini ji, nes ner ka veikt bet dabar jauciu, kaip po truputi vel peleda darausi
