o as buvau ta drasioji gimdyve, kuri begalo pasitikejo savo jegomis...ir pratraukau galu gale... visa nestuma svarsciau galimybe darytis, ar ne. gimdziau Airijoje ir labai bijojau, nes kaip zinia, cia specialistai ne patys geriausi.

tad labai daug dvejojau. vis tik mano mama mazaja sesute(treciaji vaika)gimde 42m ir daresi epidura, sake-liux! gimdymas vienas juokas tada! tad ta mintis viliojo, bet bijojau labiau. maniau pats pirmas mazylis, o jei neduok dieve kas nutix... ir kankinausi...ilgai...13h...jau bene alpet pradejau, maniau neislaikysiu ir pasirasiau epiduro...po keletos minuciu viskas nuslugo ir emiau snausti...

numigau beveik valandele, nes pries tai 2paras beveik nemiegojau...ir pagimdziau-nejusdama nieko, ar gali kas buti geriau! dukryte gime net 4.47kg! o as nei plysau, nei kirpt reikejo, kadangi nejauciau skausmo, ta galejau klausyti daktaru ir stumti tada, kada reikia!

tad manau, tai puiki iseitis. ir jei jau yra dabar toks palengvinimasgimdyvems, kodel gi juo nepasinaudoti, kam save kankinti? ar busim del to didvyres?didvyres jau esam vien todel kad isauginam mazuosius stebuklelius savo pilveliuose, tad daugiau jau nieko irodineti nebereikia!

beje, tik po to issiaiskinau, kad Airija ir nglija buvo pirmosios salys, kuriose buvo pradeta leisti daryti epidura, tad jos jau turi nemenka patirti! vis tik reikia daugiau info susirasti pries tai ir numalsinti avo baimes!o nugarytes is tiesu didziajai daliai nestukiu skauda, nes nestumo metu pilveli ne taip jau paprasta nesioti, po to leliukus savo liuliuojam nuolatos-vat jums ir nugarytei bedos!