Sveikos,
Tenka ir man prie Jusu prisijungti. Aptiko man tulzyje akmenis. Is tikruju tai atsitiktinumo deka. Paskui kai nupasakojo simptomus, kas buna kaip jautiesi, tai supratau kad jau nemazai metu be reikalo mane su skrandziu tampe ir bande jame stebukla surast.
Siaip man daznai paskaudedavo galva ir skrandi, jei tik ko ne taip suvalgydavau tai apsivemdavau. Ir vis kai ieskojo priezasciu sakydavo, kad esu baisiai jautri, kad skrandis lepus, ta va taip ir gyvenk. O va paskutini karta, kai suriete, vos parsivedziau sunu is darzelio. Uzejo nezmoniskas silpnumas,siaubingas galvos skausmas, o tada vemiau toliau nei maciau. Galiausiai isveze greitoji i ligonine. Ten pas nuorologa (nes vaikysteje turejau smegenu sutrenkima), tada urologas o tada chirurge. Velyvas vakaras, chirurge tokia lyg jau po visos pamainos. Paziurejo i mane ir sako: ai ka as cia maigysiu, rentgenuosiu ir pan. einam tiesiai i echoskopine, jei kas uzklius tada nusiusim kitur (tiesa pries tai jau padare magnetini rezonansa, slapimo ir kraujo tyrimus, tiesiosios zarnos tyrima ir pan.). Na ir ka gal po minutes sako: bingo, radau akmenuku

As i ja ziuriu ir klausiu kokiu dar akmenuku? Nu tada man viska ir paaiskino.
Tai va turiu du nedidelius akmenukus. Dabar maitinu antra sunu, tai operacija atidejo kai baigsiu maitint, nebent mane vel suriestu stiprus priepolis, su baisuliniu vemimu ir tada jau iskart isoperuos.
Pradzioje issigandau, man visokios tokios vidaus ligos kazkodel labai baisios. Bet va pas jus cia paskaiciau siek tiek svieisau akyse.
Operacijos kaip tokios praceduros nebijau, nes esu turejus ir ne viena. Tiesiog nesinori jokiu ligu turet.
Ir tiesa truputi suglumino tas faktas, kad dabar reikes labai ziuret ka valgau.