as irgi prisijungiu i senmergiu ratuka, nors man maziau siek tiek nei 25, bet kazkaip pradejau nerimauti, as visuomet nerimavau del sio dalyko, bet dabar labiau. Negaliu tiesiog norisi verkti

, draugo neturiu, o tai noretusi is kazko silumos, uzaujautos, uztarimo, vaiku, bet... nieko neturiu... nezn as as isvis istekesiu, baisu net daros, siandien p-klinikoj vos neapsiverkiua, maciau tokia jaunas virs 20, turi mergyte, ir tikr aisku kad turi vyra, vos neapsiverkiau... kaip man noretusi pajausti tokia siluma, bet esu pakankamai nedrasi, bet isdidi, kitu manymu, na taip as apie save ir gerai galvoju, bet nusizeminu pries kitus, nes man kitaip neiseina

nezn ar as teisingai elgiuos visais atvejais... niekas i mane neziuri, nesu isvaizdi graziais drabuziais apsirengusi ir issiblaskius labai, nervuota...

o ir giminiu, draugu nera... tai nezn ar isvis teks man tokia laime