Ausrytia, , prasei parasyti, kaip viska issiaiskinau. na, merginos, kaip jums cia apibudinti kuo trumpiau... issipilde kazkurios palinkejimas- visai tai buvo mano paranoja.
pasakysiu tiek, kad mano vyras dar studijuoja paskutiniame kurse. jo specialybes yra 2 grupes. kai destytojai duoda jiems uzduotis, praktikos darbus ar pan., visada abiems grupems duoda vienodas uzduotis. na, pvz I grupes ir II grupes studentu, kurie pavardziu sarase turi ta pati numeri, visada uzduociu variantai sutampa. o mano vyras sarase yra astuntas, o kitoje grupeje astuntu numeriu yra butent ta Dia. jis ir anksciau minejo man apie ja, kad kartais vienas nuo kito nusiraso, visi ten taip daro, studentai vargseliai... ir ta karta mano vyras turejo vaziuoti pas ja pasiimti atsakymu, kuriuos ji jau turejo padarius, o jis dar ne. sako: "turejau jai paskambinti ir pasakyt, ar tikrai po darbo uzvaziuosiu. bet neturejau laiko ir pamirsau. tai man ji parase ta sms, kuri tave sunervavo". sakau, tai ko ji tau raso "labukas?" o mano vyras sako - "tai kaip ji turi rasyt?" tai as net uzklykiau "laaabas!!!! kodel negali rasyt tiesiog labas??????" o jis man sako - "o koks skirtumas, cia nera jokio skirtumo!" pasirodo, jis is viso buvo net neatkreipes demesio, kad jam malonius zodelius ta mergse rasineja. sako, man tai nera skirtumo, kaip parase, ar labukas, ar zdarof. man sako px ka ji rasineja. va, jei tu parasytum zdarof, tai sako, pagalvociau, kad tu girta
pasakiau as jam, kad pasakytu tai Dia, kad jo zmona uzdraude jai rasyt jam "labukas", o jis man pasake - gerai, jei tave tas taip sujaudino, kita karta kai vaziuosiu ko nors is jos pasiimti, vaziuosim abu. sitas tai man patiko jo pasakymas. o tiesa, jis dar pasake: reikejo tau jai paskambint ir issiaiskint, kaip butu faina, jei butum ja uzsipuolus is niekur nieko, kazin ka ji butu atsakius... bet cia jau buvo pabaigoj pokalbio, kai jau sugebejau per asaras pradet juoktis... vienu zodziu, viskas baigesi taikiai, ir as vel eilini karta isitikinau, kad esu paranojiskai pavydi. bet norisi sakyt, kad as ir protingai pavydi. kazin, suderinama paranoja ir protas?
buciau kvaila, jei buciau tylejus, nusileidus, paskui ir ant galvos uzliptu, o cia jau ne mano charakteriui.
tikrai pritariu visoms, kurios sake, kad negalima knistis po svetimus telefonus, daiktus, kisenes ir pan, nes tada ieskai kabliuku ir ju radi, o nuo to tik paciai galva skauda. ir pati pripazistu, kad taip negalima, taciau nu negaliu atsispirti, nors tu ka... nu uzmuskit, negaliu susilaikyt kartas nuo karto neiskisdama nosis ten, kur ne mano reikalas...
nepamenu, kuri rase - ta mergse vos ne iskoliotu, vyra pro duris ismestu... taip gali kalbet arba moteris, kuri negyvena su vyru, arba gyvena su nemylimu, arba yra karstakose ziauri. kai gyveni su mylimuoju, brangini ji, ypac jei yra praeje nemazai laiko, kai roziniai akiniai nukrite, ir pamatai, kad reikia taikytis su partnerio minusais, nes nori su juo buti, nori su juo gyventi. negalima taip karstai reaguoti i kiekviena smulkmena. as visada tik uz tai, kad reikia palaukti, kol praeis momentinis stresas, kazka suzinojus, tada ramiai protingai apgalvojus savo veiksmus kazka spresti. tik taip galima valdyti situacija- PROTU. vien jausmais vadovautis gali tos, kurias isvardinau truputi auksciau - be vyro, gyvenancios su nemylimu ir tt.
parasykite, ka manote apie sia situacija.
as tikrai ne viska aprasiau, kaip buvo, nes tokiu atveju mano postas butu per 4 puslapius
uztenka, ir dabar koks jau ilgas...
