Kaip reaguoti į keistas sms vyro telefone?

mano stazas kuklesnis, bet tikrai galiu pritarti tokiai minciai. Pas mus net valdzios yra skatinamas bendravimas tarp darbuotoju - ivairus mokymai, seminarai, sventes...Is ju tik viena vasara yra, kai darbuotojai kvieciami su antromis pusemis. Pvz jau siandien gavo kvietima i naujametini firmos baliu "kvieciami be antruju pusiu, bet su gera nuotaika", kur bus tikrai neoficialus bendravimas.
O kur dar kavos gerimas rytais pries darba, ivairiausiu progu sventimas mazesniame ratelyje ( pirmasis atlyginimas, gimtadienis, atsisveikinimas), o pvz gretimo skyriaus berniukai kiekviena penktadieni po darbo pasilieka ir isgeria alaus... yra ir kad bendrauja ne tik darbe, bet ir p odarbo

Aciu dievui, mano vyras tokioj firmoj nedirba, o tai zaliuociau itariu is pavydo.
Nors nzn ir sirdies neskauda

[quote=slaptas_vardas_extra_atvejams,2005 11 07, 20:39] zodelius ta mergse rasineja.

Na va ir išsiaiškinai.Istorijos finalas gražus,tu laiminga...Ir ta istorija visai be jokio kriminalinio prieskonio tapo...Tik aš vistiek nesuprantu,kodėl nekaltą žmogų,vistiek mergše pavadinai ...Ir tas labas nuo labuko nežinau kuo skiriasi,man kaip tik labukas toks žaismingas ir neįpareigojantis...

Jeigu nesupyksi..būtent..svarbu tuos esantykiuose sąžiningumas..o kur jis ? ...
Sąžiningumas tame, kad "pertikrint" kito žmogaus asmeninius daiktus? Juk draugystės pradžia buvo tokia graži..kaip bebūtų sunku, susėsit ir kalbėsitės, reikės - prisipažinsite..Niekad nesuprasiu moters norų Kas tokiu elgesiu paliekama vyrui? Gynyba viską paneigiant ir laikinai nuraminant šniurkščiojančią "kaip tu galėjai??" antrąją pusę? Šansas kitą kartą būti "atidesniam"?

Nesekioti, nes sekiojimas "gimdo" menkas žmogystas ilga nosimi ir paranojinių minčių prikimšta galva. Pirma reikia būti sąžiningai..abejonių dažnas turim, bet nė vienam nėra leista knistis kito žmogaus "intymioje sferoje"..išmokit palikti nors 1 metrą asmeninės erdvės šalia esančiam žmogui (tai taikau ir sau, nes aš ypač esu linkusi apsivyti šalia esantį rankomis-kojomis )..kiekvienam žmogui reikia "dalelės" jo paties gyvenimo
Dabar Jums belieka tik kalbėtis..nuo dūšios

O čia ir yra man atrodo visas jūsų santykių sudėtingumas..4 metus vis sukirbantis pasitikėjimas savo artimu..Mylėk šį vyrą, nes jis tikrai labai myli tave..aš tiek nebūčiau nė su geriausiu-mylimiausiu pasaulio žmogumi ištvėrusi, jei tektų būti jo vietoje

- šioje situacijoje tai turi vieną viską pasakantį žodį..nepatiks jis Tau, iš anksto atsiprašau..norėta pasakyti "moteriškai kvailai"? Arba tiesiog skirtingai suprantamas tas "moteriškai gudriai"..nes man visų pirma gudri ta moteris, kuri išlaiko savo savigarbą, myli save, moka gyventi savo asmeninį gyvenimą ir supranta, kad kitas žmogus nėra nei daiktas, nei tarnas, nei vergas Jos myli, bet nesisavina. Tokios būna ir tos paslaptingosios Dia'os, dėl kurių "labukas" negaila "paaukoti" 4 draugystės metus.

Ai, šiandien kaip niekada ilgai galėčiau kalbėti ta tema, bet mintys padrikos..daug keliavau, galvoje birbia..neįsižeisk prašau, jei kažkaip netyčia įžeidžiau..

Labas vakarelis Kazkas klause kiek mes metu vede tai atsakau 5 metus, o dukrytei 1.5 metuku, maziuke dar visai
Vrelis buvo atvazeves, bet pabuvo gal valanda ne daugiau ir isvaziavo, tiesa likusius savo daiktus susitrinko
O as nusprendziau rupintis dukra ir kol kas nieko nesprest Tevai mane palaiko ir neleis man numirt badu
Ar mane vyras islaiko, taip 5 men. Iki to visa laika dirbau ir neblogai uzdirbau (dar ir jam duodavau, ar kokia saskaita apmokedavau), po to gavau nemazai dekretiniu, o ir vaiko proeziuros atostogose daudavau netoli tukstancio.
Aciu labai dideli uz palaikima

o ko neatrašyti?
jei boba turi įžūlumo rašyti mano diedui, tai aš turėsiu įžūlumo jai atrašyti

šiuo atveju nebuvo taip, kad visai nežinojau kas čia tokia, kuriai atrašiau

žinojau, kad kolegė iš darbo, su kuria kadaise studijavo

Nesuprantu, ka cia bendro turi su saziningumu? Vadinasi mes su vyru visai nesaziningi Vienas kito daiktus zinom kaip savo
Pvz. musu su vyru mobilus telefonai yra vienodi ir kartais vyras ryta beskubedamas i darba, sumaiso ir pasiima mano mobiluji vietoj savo. Ir tada (o, siaube (cia pagal jus)), as visa diena naudojuosi juo telefonu, o jis - mano. O kai abu bunam namie ir man prireikia kam nors parasyti sms, o mano telefonas yra kitam kambary, o vyro cia pat padetas, tai kitakart tiesiog imu jo telefona ir rasau. Jis kartais irgi daro ta pati. Taip kad musu mobilieji vienas kitam ne paslaptis Jeigu pvz. mano vyrui prireikia kokio nors daikto, o tas daiktas yra tarkim mano rankineje, tai as liepiu vyrui pasiimti ta daikta is rankines paciam ir vyras padaro dar viena nusikaltima - paziuri i MANO rankine . O jus kai vyro dzinsus i skalbimo masina dedat, tai tikriausiai pries tai vyrui juos nunesat, kad kisenes pats patikrintu, kad siukstu jus ko nors jums neleistino ten nerastumet... Na pas mus aciu dievui taip nera. Vienas kito laisku neatplesinejam, o kad ir atplesinetumem tai tragedijos is to tikrai nedarytumem.
Juk tai zmogus, su kuriuo praleisi (ar bent jau tikiesi praleisti) visa likusi savo gyvenima, o ne kazkoks kaimynas su kuriuo dalinates butu.

as megstu pavartyti savo vyro daiktus,telefono knygele ir nematau tame nieko blogo....visai nieko kazko tokio neieskau...buna kad randu,bet kadangi jis tuo metu sedi salia paklausiu ir vsio

Yra du skirtingi dalykai : viena yra naudotis telefonu kartu, visiškai kita - specialiai knistis telefone ieškant "kažko". Taip, netikrinu nei telefono, nei kišenių, nei meilo nei kitų dalykų.... Man tai nepriimtina.
Jei jau "lievins" tikiuosi bus pakankamai protingas ir paslėps ( nebent norės kad pamatyčiau)
O knisantis velniai žino kokių nesąmonių galima prisigalvot. Va specialiai pasiėmiau savo telefoną ir pažiūrėjau įtariu žvilgsniu Minimum tris meilužius galima įtart

Aš čia biški ne į temą. Bet ar man vienai atrodo, ar tikrai taip yra, kad forume atsirado dar viena Dee_Dee, tik be brūkšnelio.

Aš irgi naudojuosi vyro daiktais, bet NAUDOJUOSI, o ne tikrinu (o jei dar slapčia ) jo SMS'us, rinktis-priimtus-praleistus skambučius..Būna, kad jam išėjusi atsiliepiu mobiliuoju telefonu, bet tik tuo atveju, jei jam skambina jo mama. Žinau, kad jis tikrai nesupyks, jei aš pakalbėsiu su jo mama, vis vien dažniausiai skambina sužinoti kaip mums sekasi (bet prieš pirmąjį kartą atsiliepdama paklausiau ar galiu tai padaryti, juk visgi skambina jam). Bet jei skambina jo draugai, draugės, tai niekada neatsiliepsiu jo telefonu, na nebent jis to prašytų prieš išeidamas..Naudojuosi vyro el.paštu, nes žinau visus slaptažodžius, bet nė sykio neverčiau nė vieno laiško, net aiškiai matydama, kad nuo moters ar merginos. Apie laiškus gaunamus paštu neturiu komentarų, labai žema juos savo nuožiūra atplėšti ir juolab skaityti.
Mano vyras irgi kartais ima mašinos dokumentus ar ieško raktų raninėje, bet jis paima tai ko jam reikia ir neknisa mano užrašų knygučių ar mano telefono ieškodamas "įkalčių". Jei skamba mano telefonas, niekada neatsilieps, o atneš man..neskaito mano SMS'ų net jei aš užsiėmusi ir prašau paskaityti balsu pačiam. Tas pats i su mano el.paštu. Mano dienoraštis su visais aprašomais jausmais ir gyvenimo intymumais..kaip sakoma mano praeitis ir mano dabartis guli stalčiuje šalia mūsų šeimos įvairių dokumentų arba ant stalo prie kompiuterio ir jis nėra rakinamas, bet tvirtai žinau, kad per 8 metus prie jo liečiausi vien aš ir mano mažytė dukrytė.
Aš jo rūbų kišenių netikrinu, net prieš skalbimą. Pas mus šeimoje tokia tradicija, kad prieš skalbiant rūbus, juos susitvarkom ir įmetam į skalbinių dėžę taip, kad po to nereiktų jų tikrinti, išversti į kitą pusę prieš dedant į skalbyklę.
Nė vienas neįeisime į kambarį, jei antroji pusė uždariusi kambario duris, aš net neisiu pas 3 metų dukrytę, jei ji uždaro kambario duris. Galima pabelsti ir paklausti..būna momentų, kai reikia pabūti vienam.
Esu taip auklėta nuo vaikystės. Kitas žmogus turi savo gyvenimą ir turi savo erdvę, kurią privalu gerbti. Jei norės ir manys reikiant, tai artimas žmogus pats parodys ar papasakos kas rašoma laiške, SMS'e arba šiaip norės pasikalbėti apie kažką kas yra tik jo gyvenimo dalis...jei jis to nenori, tai mums neduota teisė patiems kištis, o juo labiau slapta šniukštinėti tik tam, kad atsikratyti savo įtarinėjimų ir abejonių. Ačiū Dievui, kad man pasisekė sutikti tokį žmogų, kuris auklėtas panašiai kaip aš..Tik mano tėvai elgėsi taip kaip aš dabar (šiukštu nelįsdavo į mano daiktus, pabelsdavo į duris jei uždaryta ir būdavo kantrūs, jei "man ne nuotaika" ir pasakydavau ne), o jo šeimoje buvo priimta vaikus laikyti "tik vaikais", o ne žmogumi, kuris turi turėti kažką savo.
Būtent man tai ir yra sąžiningumas ir pagarba..Kad gyvensi visą gyvenimą kartu, tai nereiškia, kad turi teisę elgtis kaip nori su žmogumi ir su jo asmeniniais daiktais. Jei šeimoje galima viskas, tai aš neturiu daugiau ką pasakyti..matyt man kažkas nesuprantama

Nu gal ir nieko....

as as meniskai tikrai nerasyciau kazkaip geriau su savo vyru pasiaiskint, nei rasinet sms kurie kazkokie isteriski atrodo , tu jau nepyk, cia mano nuomone, matyt jum abiem tai priimtina, nes jei as imciau taip elgtis vyras negyventu su manim tikrai ta zinau o ir as nenoreciau su tokiu zmogum buti kuris apimtas paranojos rasineja nesamones mano draugams, o kas dar blogiau - bendradarbiams, pries tai net nieko man nepasakes

Germante tai pas mus lygiai tas pats, bet cia nepiktybiskas naudojimasis viens kito mobiliais, o va kai knisinejama, stengiamsi israust kazka, rast koki nepazistamosios varda