mano situacija kiek kitokia
Nuo pat mažens mėgau gaminti maistą. Studentiškais metais visi draugai verždavosi į svečius, nes žinojo, kad visada bus skaniai pavaišinti. Nebūdavo gaila laiko, visą sestadienio rytą aukoti kokio įmantraus torto gamybai. Kartais taip įsijausdavau, kad mano vyras užrakindavo virtuvę ir manęs ten neleisdavo. Sakydavo geriau jau einam kur papramogauti. 
O dabar tikriausiai entuziazmas po truputi slopsta, gal laiko mažiau, bet irgi stengiuosi rinktis greičiau pagaminamą maistą. Tiesa visada bent du kartus per dieną gaminu karštus patiekalus. Mano šeima kažkaip labai pamėgo įvairiai paruoštus makaronus, kuriems tikrai nereikia daug laiko. O ir kepsniai tikrai greitai paruošiami, dar košės, blyneliai o ypač lietiniai, į kuriuos galima prikrauti visokių įdarų ir iš vakaro pasiruošti visai kitai dienai. Atostogaudama Nidoje įsigudrinau virti labai skanias "namines" sriubas, o ruošdavau jas iš Kėdainių konservų fabrike pagamintų konservuotų puslitriuose siubų.Taigi nereikia nukabinti nosies ir tereikia pabandyti pradėti nuo kažko elementaraus ir greit pagaminamo. O išgirdus pagyrimo žodžius, manau atsiras ir šioks toks noras gaminti. Juk kulinarais niekas negimsta. Sėkmės.
