Jei apie muzona, man geriausiai nuotaika pakelia Radijo Show. Suprantu, kad daugeliui jie nepatinka. Bet mano liudesys matyt tokios veisles, kad tik ciniskas jumoras pagydo. Kasdien nesiklausau, bet atsargoj kompaktas visada padetas
O man palengveja, kai issiverkiu 
Dar aisku kartais draugems pasiguodziu, issisneku.
Matyt kiekvienam zmogui skirtingi dalykai padeda
Dar aisku kartais draugems pasiguodziu, issisneku.
Matyt kiekvienam zmogui skirtingi dalykai padeda
| QUOTE (Herta @ 2004 05 22, 21:51) |
| Vat man kaip tik liudesio akimirkos uzeina:vaikas kaime,vyras komandiruotej.Viena diena kazkaip nieko buvo pailset,o dabar tai jau antra,kazkaip liudna ilgu pasidare,o dar savaitgalis.Dazniausiai tokiais atvejais palepinu save (vonia,kaukes,manikiuras),klausausi kokios lengvos muzikos (Enya,era,ar net klasikos),kartais ir kokia linksmesne uzsidedu,deginu zvakes,vaikstau po chatus,ziuriu kokias linksmas laidas ar filmus.O uzsimirsti ir liudnas mintis isvaikyti padeda tvarkymasis.Taigi,vyrui ir vaikui gryzus namai blizges ir po penkiu minuciu nuo ju gryzimo vel bus apversti...na,nors liudesio nebebus |
Su malonumu saviškį kur nors iškomandiruočiau
Ale rūpužke nelekia niekur Beje, mergaitės, kai bus liūdna, išgerkit 100g Tekilos, užkąskit citrinos, lyžtelkit druskytės, tikrai geras vaistas nuo liūdesio...
Beje, veiksmingumas didesnis, jei tai darote su nuostabiu vyriškiu
Oi, panos, jauciu susirinkus i kruva ir uzejus liudesiui, visa jura priverktumem 
.
O jei rimtai, tai ar verkia ir vyrai?Ar tik prisigeria?
Ar teko matyt vyra (kad nebutinai savo, ir neturiu omeny sunu), kad , pasislepes, verktu? 
.O jei rimtai, tai ar verkia ir vyrai?Ar tik prisigeria?
Ar teko matyt vyra (kad nebutinai savo, ir neturiu omeny sunu), kad , pasislepes, verktu?
AS liudesi naikinu uzsidegusi zvakele,gerdama arbata ir vartydama ezoterine literatura.
Kiek zinau, zvake labai padeda, ramina.
Viena karta uzejau pas drauge, kuri inirtingai sveite (ta prasme vale, o ne valge viska is eiles ) saldytuva . Sake, kad labai ramina
Viena karta uzejau pas drauge, kuri inirtingai sveite (ta prasme vale, o ne valge viska is eiles
) saldytuva . Sake, kad labai ramina
As is nervu arba liudesio irgi visus juodziausius ir nekenciamiausius darbus darau
kada atsibosta rutina labai sveika pastumti viena kita balda prie kitos sienos nors kas nors gyvenime pakinta
kada labai pykstu irgi puolu tvarkytis, teisingiau surandu ka nors tokio ka reiketu ne siaip valyti o gerai pagrandyti, ir pykcio kaip nebuta ir geras darbas padarytas
o kai liudna, itikinu save kad ta laika geriau savisvietai iseikvoti
,skaitau kokia knyga ir taip pamirstu liudnas mintis
kada labai pykstu irgi puolu tvarkytis, teisingiau surandu ka nors tokio ka reiketu ne siaip valyti o gerai pagrandyti, ir pykcio kaip nebuta ir geras darbas padarytas
o kai liudna, itikinu save kad ta laika geriau savisvietai iseikvoti
,skaitau kokia knyga ir taip pamirstu liudnas mintis
Kai man liūdna, tai aš bėgu sau ką nors nusipirkti , labai tinka apatinis trikotažas
, labai tinka apatinis trikotažas
Kai liūdna - kaip ir dauguma - išsiverkiu, kartais padeda brendis, vynelis ar alus. Vonia nepadeda man- bandžiau, bet tik dar labiau pauoliau verkti - žodžiu nieko gero 
Padeda ilgas pasivaikščiojimas.
Padeda išsipasakojimas arba, jei kas įskaudina ar nuliūdina labai labai - užtenka įlįsti į forumą ar parašyti draugei - tai irgi padeda.
Bet liūdesys liūdesiui nelygu. Vieną kartą - norėsis visam pasauliui rėkti, plyšauti - koks nelabasis tave nuliūdino ir keikti visokiais žodžiais, kartais, kaip tik norisi visa tai daryti tik savyje.
Kartą besisvečiuojant pas draugę, akis užklliuvo už taikinio su strėlytėm - ir iškart tokia mints - kad tox sportas irgi gerai turėtų nuraminti nervus (o jei dar koks konkretus asmuo įžeidžia - tai pakaktų to asmens vardą užrašyt ant popieriaus skiautės, arba jei turint nuotrauką - dar geriau - ir į taikiniuką bac bac strėlyte )
Paskutiniu metu, kai būna liūdna nusiteikiu save kaip toji Skarlet O'Hara - kad "rytoj, bus kita diena......"
Padeda ilgas pasivaikščiojimas.
Padeda išsipasakojimas arba, jei kas įskaudina ar nuliūdina labai labai - užtenka įlįsti į forumą ar parašyti draugei - tai irgi padeda.
Bet liūdesys liūdesiui nelygu. Vieną kartą - norėsis visam pasauliui rėkti, plyšauti - koks nelabasis tave nuliūdino ir keikti visokiais žodžiais, kartais, kaip tik norisi visa tai daryti tik savyje.
Kartą besisvečiuojant pas draugę, akis užklliuvo už taikinio su strėlytėm - ir iškart tokia mints - kad tox sportas irgi gerai turėtų nuraminti nervus (o jei dar koks konkretus asmuo įžeidžia - tai pakaktų to asmens vardą užrašyt ant popieriaus skiautės, arba jei turint nuotrauką - dar geriau - ir į taikiniuką bac bac strėlyte
) Paskutiniu metu, kai būna liūdna nusiteikiu save kaip toji Skarlet O'Hara - kad "rytoj, bus kita diena......"
Kai liūdna nuotaika pakelia šokoladas.
kažkurią čia dieną užėjo man liūdnumas, ot, pykau ant savęs 
, viskas einasi taip, kaip planavau, bet tie mano reikalavimai sau, netgi dienai-jau super , tai gerai, kad turėjau pinigų, pasiėmiau vaikus ir paprastą darbo dieną (na, aš jau atostogose ) nuvariau pašliaužiot į centrą, buvo taip faina, gerai, kad pinigų turėjau , prisipirkau , ko nereikia, išgėriau centre kavos, vaikus palepinau, knygą gerą nusipirkau, tam kartui liūdesys praėjo 
Bet būna, kad visą dieną taip ir praliūdžiu sau negalėdama padėt , dažniausiai tai būna kokia nors postresinė diena...tada kaltę suverčiu postresinei būsenai, mėnulio fazei ar kokiam nors netinkamam magnetiniam laukui , pasiguodžiu, kad kitą dieną savaime būtinai bus kitaip , šiaip tikrai reikia daugiau judėjimo, veiklos, kad nebūtų, kada liūdėt
, viskas einasi taip, kaip planavau, bet tie mano reikalavimai sau, netgi dienai-jau super , tai gerai, kad turėjau pinigų, pasiėmiau vaikus ir paprastą darbo dieną (na, aš jau atostogose ) nuvariau pašliaužiot į centrą, buvo taip faina, gerai, kad pinigų turėjau , prisipirkau , ko nereikia, išgėriau centre kavos, vaikus palepinau, knygą gerą nusipirkau, tam kartui liūdesys praėjo Bet būna, kad visą dieną taip ir praliūdžiu sau negalėdama padėt , dažniausiai tai būna kokia nors postresinė diena...tada kaltę suverčiu postresinei būsenai, mėnulio fazei ar kokiam nors netinkamam magnetiniam laukui , pasiguodžiu, kad kitą dieną savaime būtinai bus kitaip , šiaip tikrai reikia daugiau judėjimo, veiklos, kad nebūtų, kada liūdėt
