Supykau ant vieno žmogaus labai mane įskaudinusio - paėmiau 1 mūsų nuotraką ir suplėšiau į skutelius (na gal geriau patapo - bet tik tam momentui)
O kartais būna taip liūdna, kad net nieko veikti nieko imtis nesinori, atrodo iš to liūdesio imsi ir prisigersi - bet, organizmas kaip tyčia ima ir nepriima alkoholio, griebiesi cigaretės - bet ir šlykštynė pasirodo 
Supykau ant vieno žmogaus labai mane įskaudinusio - paėmiau 1 mūsų nuotraką ir suplėšiau į skutelius (na gal geriau patapo - bet tik tam momentui)
ir toliau vėl tas prakeiktas liūdesys, viltis - o gal viskas pasikeis į gera ir nusivylimas - ech - niekas nepasikeitė
Supykau ant vieno žmogaus labai mane įskaudinusio - paėmiau 1 mūsų nuotraką ir suplėšiau į skutelius (na gal geriau patapo - bet tik tam momentui)
Kai man buna baisiai liudna, tuomet pasakau vyrui, kad eisiu pasivaikscioti...... Na, ir varau tol, kol nebelieka jegu...... ar tai po parka, ar tai po miesta, pasigroziu gamta, pastebiu zmones...... arba kur nors tyliai ilindus patupiu..... paskui nusiperku kazka malonaus, koki nieknieki..... kartais ir sokolado uztenka..... paskui griztu namo, pasileidziu megstama muzika, pasigaminu kazka skanaus..... pagalvoju, kad gal ir laiminga esu....... palyginti su kitais......
Apskritai, liudnumas man dazniausiai uzeina tuomet, kai pradedu jausti ar galvoti, kad esu nebereikalinga kitiems.... va tada tai verkti norisi didelemis asaromis.... Tai ir yra didziausia mano liudesio priezastis.....
Bet as save nusiteikiu i geraja puse tokiomis mintimis: juk gimstame mes vieni, mirstame irgi vieni.... ir per gyvenima einame vieni, tik kai kuriuo gyvenimo laikotarpiu salia musu buna tam tikri zmones: ar tai tevai, ar tai antrosios musu puses..... vaikai irgi uzauga, iseina, palieka..... zodziu, todel reikia moketi uzsiimti tuo, kas patinka tau paciam ir dziaugtis gyvenimu.........
Na, gal ir beprasmes mano tokios mintys, bet man dazniausiai padeda iveikti liudesi, susirandu kazka idomaus veikti, ir palengveja......
Apskritai, liudnumas man dazniausiai uzeina tuomet, kai pradedu jausti ar galvoti, kad esu nebereikalinga kitiems.... va tada tai verkti norisi didelemis asaromis.... Tai ir yra didziausia mano liudesio priezastis.....
Bet as save nusiteikiu i geraja puse tokiomis mintimis: juk gimstame mes vieni, mirstame irgi vieni.... ir per gyvenima einame vieni, tik kai kuriuo gyvenimo laikotarpiu salia musu buna tam tikri zmones: ar tai tevai, ar tai antrosios musu puses..... vaikai irgi uzauga, iseina, palieka..... zodziu, todel reikia moketi uzsiimti tuo, kas patinka tau paciam ir dziaugtis gyvenimu.........
Na, gal ir beprasmes mano tokios mintys, bet man dazniausiai padeda iveikti liudesi, susirandu kazka idomaus veikti, ir palengveja......
| QUOTE (SIDDIQA @ 2004 08 22, 16:48) |
| Apskritai, liudnumas man dazniausiai uzeina tuomet, kai pradedu jausti ar galvoti, kad esu nebereikalinga kitiems.... va tada tai verkti norisi didelemis asaromis.... Tai ir yra didziausia mano liudesio priezastis..... Bet as save nusiteikiu i geraja puse tokiomis mintimis: juk gimstame mes vieni, mirstame irgi vieni.... ir per gyvenima einame vieni, tik kai kuriuo gyvenimo laikotarpiu salia musu buna tam tikri zmones: ar tai tevai, ar tai antrosios musu puses..... vaikai irgi uzauga, iseina, palieka..... zodziu, todel reikia moketi uzsiimti tuo, kas patinka tau paciam ir dziaugtis gyvenimu......... |
Vat būtent, kai pamatai esanti nereikalinga žmogui, kuris tau yra viskas, kai jis akivaizdžiai spjauna tau į veidą, o tu išsiverki ir vėl tikiesi, kad viskas bus gerai, bet.....
taip, vieni žmonės išeina, kiti ateina, bet kai išeina artimi žmonės - tarsi jie išeidami išsineša ir dalelę tavęs, o tavo širdy atsiranda didelė tuštuma ir tau netgi nesinori būti netgi lankytis tokiose vietose, kur gali sutikti tą tave paniekinusį žmogų......
| QUOTE |
| Vat būtent, kai pamatai esanti nereikalinga žmogui, kuris tau yra viskas, kai jis akivaizdžiai spjauna tau į veidą, o tu išsiverki ir vėl tikiesi, kad viskas bus gerai, bet..... taip, vieni žmonės išeina, kiti ateina, bet kai išeina artimi žmonės - tarsi jie išeidami išsineša ir dalelę tavęs, o tavo širdy atsiranda didelė tuštuma ir tau netgi nesinori būti netgi lankytis tokiose vietose, kur gali sutikti tą tave paniekinusį žmogų...... |
Suprantu tave, Bagyra, skaudu, kai palieka, kai pasijauti nereikalingu tam, kas tau toks svarbus.....
Zinau, jog tokia artimo zmogaus isdavyste psichologiniu poziuriu prilygsta artimo zmogaus mirciai....(t.y. sukelia panasaus stiprumo emocijas....)
As esu skaicius sia tema, ir esu "uzsisaugojusi" keleta minciu, kurios man padeda sunkumo akimirka.....
1. Jeigu artima zmogu (arba ne tik zmogu, galima ir koki daikta, materialias arba dvasines vertybes) labiau sureiksminsi negu Dieva, tuomet tai bus is taves atimta. Del to, kad ir kaip esu prisirisusi prie savo vyro, visuomet stengiuosi galvoti, jog jis - ne 100% mano.... taip sakoma, jei supranti ka noriu pasakyti......
Cia dar keletas citateliu, gal tau kartais jos paisrodys idomios, ir pades...
2. Priklausomybe nuo santykiu padaro zmogu pavydu, o pavydas - vienas is veiksniu, naikinanciu musu siela.
3. Reikia perziureti savo gyvenima ir visas pazeminimo akimirkas priimti kaip apvalyma. Reikia liautis gailestavus praeities ir bijojus ateities.
Man ypac patinka paskutinioji citata. Gyvenimas greit prabegs, reikia moketi susikoncentruoti i tai, kas is tikruju svarbu... nesigailek pasibaigusiu santykiu, o paimk is ju tik tai, kas buvo gero, kad tavo siela turetu is ko "augti" ir "bresti".....
Ir zvelk i gyvenima sviesiomis akimis....
Ačiū SIDDIQA, labai gražūs žodžiai
Tikrai daug prisidėjo ir pavydas ir beprotiška meilė tam vienam žmogui - po visų šių išgyvennimų - nebetikiu jau ja - norisi rėkti - šaukti - kad meilės nėra nėra !!!!!
Tikrai daug prisidėjo ir pavydas ir beprotiška meilė tam vienam žmogui - po visų šių išgyvennimų - nebetikiu jau ja - norisi rėkti - šaukti - kad meilės nėra nėra !!!!!
Ir mane, kai aplanko ilgesys. gelbeja panasus dalykai: plaunu indus, tvarkausi, deginu zvake, pasidarau manikiura ar pedikiura, iseinu po parduotuves pasivaikscioti (nebutinai ka nors nusipirkti, tiesiog taip, paslampineti).
O kai jaulabai liudna, tai issiverkti, o paskui ka nors skanaus suvalgyti
, kokiu salotu pasidaryti, ar pyragaiti su kremu susveisti...
O kai jaulabai liudna, tai issiverkti, o paskui ka nors skanaus suvalgyti
Man ir dažnai buna taip,tiesiog
Nebežinau, kas daros,
Neatpažįstu savęs.
Atrodo, dainuoti noris,
O viduj lyg verkia kažkas.
Atrodo, šokčiau ir šokčiau.
Aplinkui linksmi garsai,
O viduje lyg kas bando
Širdį išplėšt visai.
Noris išbėgti į gatvę
Sušukti - žiūrėkit, tai aš!
O viduje pašėlo,
Rauda ir rauda kažkas.
Nebežinau, kas daros,
Neatpažįstu savęs.
Atrodo, dainuoti noris,
O viduj lyg verkia kažkas.
Atrodo, šokčiau ir šokčiau.
Aplinkui linksmi garsai,
O viduje lyg kas bando
Širdį išplėšt visai.
Noris išbėgti į gatvę
Sušukti - žiūrėkit, tai aš!
O viduje pašėlo,
Rauda ir rauda kažkas.
MAN IR LABAI DAZNAI BUNA LIUDNA, MAN LABAI PADEDA KAI AS ISIVERKIU IR STENGIUOS, KAD MANO ASARU NEMATYTU VAIKAI. PRAEINA LAIKAS IR VEL VISKAS RODOS GERAI. BET LIUDNU DIENU BUNA DAUGIAU NEI LINKSMU, BET KA PADARYSI.....
Paskutiniu metu - tiesiog galima sakyti stumiu laiką - išaušta rytas - laukiu vakaro - ateina vakaras - laukiu ryto. Žinoma nepraleidžiu porgos ir su draugėm susibėgti (vis užsimirštu tą liūdesį
). Žinau ir susitaikiau su tuom, kad dabar tas tox juodas periodas - bet jis gi kada nors baigsis ir juolab, kad slegiantis liūdesys sulig kiekviena diena tolsta tolsta..... ir galbūt vieną gražią dieną tuos apsiniaukusius debesis prasklaidys besišypsinti saulutė, o širdis vėl norės dainuoti iš džiaugsmo
| QUOTE (Bagyra @ 2004 09 12, 20:45) |
| Žinau ir susitaikiau su tuom, kad dabar tas tox juodas periodas - bet jis gi kada nors baigsis ir juolab, kad slegiantis liūdesys sulig kiekviena diena tolsta tolsta..... |
Miela Bagyra,
gal Tau kartais palengves prisiminus, kad:
[COLOR=blue]Nera to blogo, kuris neiseitu...
Nusisypsok retkarciais sau ir pasauliui. Gal pades..
esu ir pati buvusi toioje situacijoje, kai Mano Zmogus isejo ir pamirso sugrizti. Matyt, ne mano zmogus buvo.
Kai buna labai liudna, tiesiog issiverkiu
O siaip bandau kaip nors pralinksmet, uzsileidziu linksmos muzikos, susitvarkau namus, prisedu prie kompo ir liudesio kaip nebuta
Aisku, jei tas liudesys siaip, is niekur. O jei tai susije su kokiu nors zmogum ar ivykiu, tai tada jau nieks nepadeda isskyrus laika!








