QUOTE(mano_svajone @ 2011 02 19, 18:17)
Rasma,gal galetum paaiskint apie cukru. Kuo rudas geriau ir kodel jis isvis balinamas,jei rudas geriau ir brangiau kainuoja.Nesuprantu to,o dar yv. pasisakymai apie dazyta cukru

Plati tema..pradedant pramonės 'evoliucija', 'snobiška' inteligentija ir t.t.
Visa tai paminėjau ne šiaip sau, nes rafinavimas savo esme atitinka 'gryninimą'. Žmonės, kurie mažiausiai gilinosi į maisto technologinius procesus, savaime manė, kad išvalytas-grynesnis yra geriau už mažai apdorotą produktą ir kad tokį vartoti pasakysiu žargoniškai -
lygis. O kad tas valymas-gryninimas yra ne tik kenksmingų medžiagų, bet ir gerųjų medžiagų pašalinimas, tai mažiausiai dėl to pergyveno..
Mužikai Lietuvos galėjo pirkti nekvepiantį, karstelėjusį, sušokantį į gabalus, purvinos spalvos cukrų, o aukštuomenės salonuose tai buvo ne kokio skonio ir padėties ženklas.
Natūraliai melasa (nors ir turi begalę vertingų (pvz. org. rūgščių ir retai maiste sutinkamų medžiagų, pvz. vario) yra nemalonaus kvapo ir skonio (karti), tad ji buvo skirta gyvuliniams pašarams (ir tai ribotai, nes nuo didesnio melasos kiekio tiesiog viduriuojama), o žmonėms stengtąsi duoti bekvapį ir kiek įmanoma saldesnį cukrų.
Šiais laikais grįžtama prie natūralumo, prie nerafinuotų produktų, todėl rudas cukrus vėl
ant bangos. Anksčiau rudo cukraus nieks nepirkdavo ir brangesnis jis tikrai nebuvo, jis buvo skirtas konditeriniams gaminiams ir atitinkamai kainavo, kaip žaliava meduoliams
Natūraliai cukrus gali būti nuo juodos, tamsiai rudos iki gelsvos spalvos nelygu iš ko jis išgaunamas.. Nei rudas, nei baltas cukrus nėra geriau vienas už kitą. Rudame cukruje tiesiog yra melasos, bet nereik pamiršti, kad cukrus taptų cukrumi (t.y. tais saldžiaisiais kristalais), tai neišvengiamai pereis n perdirbimo stadijų kokios spalvos jis bebūtų.
Jei žiūrėti labai sveikos mitybos, tai tiek baltu, tiek rudu cukrumi reikėtų mažiausiai piktnaudžiauti arba ieškoti natūralių alternatyvių saldžių medžiagų.
Prisipažinsiu, kadangi esu nepataisoma saldžiarūrė ir kiekvieną puodelį arbatos gadinu 2-3 šaukšteliais cukraus, užkandu saldainiais ir dar lyžteliu medaus šaukštą, tai vardan sąžinės ramumo naudoju rudą..atseit sveikiau ir nieko aš čia blogo nedarau, savipaguoda tokia

Bet jei norėčiau tikrai sau daryti gera, tai turėčiau visai atsisakyti cukraus