Psichologinės problemos ir įtaka pastojimui

Išvykstu pailsėti. Šilto Jums bendravimo ir giedros nuotaikos

Jei susiburs daugiau mergaičių, su klaipėdietėmis dar pasimatysime. Jeigu ne, tai būtinai pasimatysime rudenį, kada visos būsite grįžusios iš atostogų.

Paruošiau psichologinės pagalbos programą poroms, susiduriančioms su nevaisingumu. Manau Vaisingumo Asociacija netrukus ją paskleis. Kam bus aktualu, kviečių pastudijuoti ir prisijungti prie mūsų.

Tai tiek. Iki pasimatymo rudenį.
Gražios vasaros

Saulėtų, ramių ir prasmingų atostogų !...Labai lauksime rudenį.....taip įparatau skaitinėt kasdien ką rašot......tai net liūdnoka pasidarė,kad tas ruduo taip toli...

o kur jie randasi?ir as noreciau ten nueit

Lauksim grįžtant, tokia profesija. Poilsingų Jums atostogų ir gerų orų
Papildyta:
[quote=amir,2010 06 17, 08:08]
Kodel jus visos bijote, kad primena, aiskina jog neturit vaiku ir jus tai zeidzia ir del to jus mazu vaiku nemylit ar nesciu moteru nekenciat?
Kaip tik reikia pabendrauti su nesciosiomis, panesioti kudiki ant ranku, gausite teigiamu emociju, kuriu labai reikia
O tiems, kas primena, galite pasiulyti prisideti, kad jie atsirastu.Kaip pvz. manes klausia, kodel tik 1 vaika turi, sakau, juk jie brangiai kainuoja, o as tiek pinigu neturiu, gal noretumet materialiai prisideti , tada nustoja klausineti.o gal pagalvoja, kad materialiste , na bet faktas, kad nustoja lysti i dusia.
Arba pasakai, kiek dievulis dave, tiek ir turiu.

Aš į vaikus ir reaguoju kuo geriausiai, su teigiamom emocijom. Tik pasijaučiu nejaukiai, kai svetimi žmonės lenda į dūšią ir patarinėja mums greičiau pasirūpinti šeimos pagausėjimu. Atrodo galiu ignoruoti, bet tai nepadeda. Norisi išsisukti iš tokių pokalbių taip, kad pašnekovas neįtartų apie mūsų problemas. O taip pat norisi neįsivelti į diskusiją. Bet kokiu atveju, po tokių pokalbių visada jaučiuosi nejaukiai.
Ir jei atsakai, kad turiu tiek, kiek Dievulis davė, tai aišku, kad kol kas nedavė nė vieno.

Na, ir as pasisakysiu...net paciai nesitiki kad kada nors galeciau uzklysti i si skyreli, maniau kad i ta pati vandeni neibrisi, pasirodo klydau...pries 10 metu turejau nevaisingumo problemu, daug, oi daug pinigeliu isleidau iv. stimuliacijoms, kiek nervu, vilciu ir tikejimo palikta, viska vainikavo sekme, tam kartui...o 23 sav. persileidimas su dviem vaikiukais pilvas dingo, o meiles liko per krastus, nusprendem ja atiduoti vaikeliui kuriiam tuo metu kaip tik jos labiausiai reikejo, nesigailim ir siandien nezinau del sios priezasties ar del kitos dievulis atsiunte ne uz ilgo ir biologini vaikuti, tiesiog is niekur, kaip gydytoja sake, tiesiog stebuklas, ne kitaip nuo tada emem ramiai gyventi, atrodo turejom jau visko su kaupu- iskentejom skausma, pajautem tevystes dziaugsma, ir emem pagaliau tiesiog gyventi. Visgi kirbejo dar vienas noras, jautem kad dar truksta seimoje kazko, tuo metu pritaikiau sau diagnoze - dvasinis nestumas tada kibom i darbus dar su didesniu ikarsciu, nezinau kodel, bet net minties nebuvo kad teks patirti skausma...o jis aplanke - trys savaites nezinomybes, mmm nera, nestumo testai vaiduokliauja, krutine ispampusi, na nescia, ne kitaip deja, deja...ir ka, sedziu va dabar apsiasarojusi, namiskiu isleidau i miska, o pati pasilikau namie kad galeciau netrukdoma zliumbti jau nezinau kiek popieriniu serveteliu nuleista i unitaza, ir galvoju dabar - ar man to reikia?? Po visko ka iskentejau, ar dar gali likimas man suteikti vel tokiu pat kanciu??Nezinau, rankos svyra, nebe tas amzius...bet jausmas toks lyg jau myleciau ta vaikeli, ilgiuosi taip lyg fiziskai jis jau buvo ar yra cia pat, nes kitaip nemoku paaiskinti to beprotisko ilgesio ir liudesio

Suprantu, kaip skaudu.... bet ar zinai, kad jeigu jau jauti vaikeli salia, tai jis tikrai ateis, dabar jis renkasi tinkamiausia laika Man, pvz., nepaluzti padeda viena knyga - Zarskaus 'As iki gimimo', nors mes dar ne vieno vaikelio nesusilaukeme. Paskaityk, gal ir tau pades

Skaiciau ta knygele ir dabar dar vis pavartau,tavo zodziai suteikia vilties, bet nezinau ar meginsim dar karta, ar pajegsim Aciu uz gera zodi, bet manau dabar jei bus tai bus kai nesitikesim, nes nutarem daugiau neplanuoti

Na va, kai tokia profesija atostogauja, ir šitoj temoj nieks nebesilanko.... kažko taip trūksta

Tikrai truksta... as irgi visad uzbegdavau paskaityti...
O tau kas sirdele spaudzia,kad cia uzsukai?

Problema ta pati spaudžia jau niolika metų Tik va kaip tikram lietuviui - kai pasiskaitau, kad ne man vienai blogai, vis linksmiau pasidaro

Geda prisipazint,bet man irgi palengvejo,kai radau nesulaukianciu gandro skyreli,tai kazkaip smagiau,kad ne viena tokia kazkokia ne tokia...

Man irgi, kol neradau Supermamos, daug metų atrodė kad mes vieni tokie pasaulyje... visi su vaikais, tik mums dviem nesiseka. Nors pažinojau, žinoma, bevaikių tetų dėdžių ir kaimynų...
Man linksmiau pasidaro paskaičius senas temas. Pamatai, kad prieš metus-du-tris kažkas pergyveno, pvz., ar pavyks IUI, ir matai parašiuke, kad jau viskas OK... ir taip daugumai.