Psichologinės problemos ir įtaka pastojimui

Taip, taikrai tavo patirtis ne is maloniuju.
Bet, kaip sakoka, kiekvienas atsiima savaip: vienos nesulaukia gandru ir del to drasko sirdi, kitos sulaukia vaikuciu, bet lieka skaudus prisiminimai, kaip buvo blogai po gimdyma
Taip, motinyste nelengvas malonumas, mes subrandusios moterys tai zinom; bet lygiai taip pat pasiruosusios samoningai tai isvtverti, nes zinom, kad ir tokia dideli nemalonumai - tai laikina, o viska atpirks visa gyvenima dziaugtis savo plaikuoniais


Kas tau pasidare, kad tokia pikta? Nejau taip stipriai hormonai sukilo?

Moterys, cia tai gal truputi pasikarsciavot i ta posta, zmogus gal tiesiog norejo paguosti, o mes priimem kaip priekaista, ar pasiulyma, kad be vaiku geriau.
Jus daug daugiau visko iskentusios uz mane, tiek fizinio skausmo, tiek dvasinio. Na as tik dabar ,,prabudau", kad reikia kazka rimtai daryti, nes gali musu seima likti be vaiku. Bet tuo pat metu, as bandau rasti atsakyma, ar tikrai lemta mums tureti vaikeli, ar verta stengtis, kaip kazkas rase, rasti tas gydymosi garantijas, kad pavyks. O JU NERA!!! Gyvenu, kaip kad ir rase jokema: bet kad atejo toks metas, kad ir pati idomiausia buvusi veikla nei minutes nepaleidzia minties apie leliuka. Todel jau dingas noras bet ko: ir to vvyno, ir to kino... O svajotas 8 metus ir isigytas suniukas jau irgi prarado zadeta jam demesi, todel tupi namuose per dienas nedresiruojamas... Akvariumas, kuris buvo ispuoseleta ir kuriamia per dienas ,,mirkydavau rankas" irgi apzele ir akies nebetraukia. Prisiverciu jau tai daryti! Ir tuo paciu bandau itikinti save besnacia laiminga ir susitaikyti su tuo, kad taip ir bus - teks gyventi dviese...

turbut hormonai na per pastarasias dienas teko susidurti su ne vienu atveju, kai buvo pareiksta kad vaiku nori tik idiotes, namu tarnaites ir pan. tai mane taip papiktino toks poziuris, o va dar ir cia nuskambejo panasiai, tai ir pratrukau

Vaikai, gyvenkime draugiškai
Šitam skyrelyje merginos bijo tik vieno dalyko - pasenti bevaikės. O daugiau nieko neišsigąs

Visiškai pritariu Pelargonijai.


Papildyta:


Taip, jokema visai netinkamoj vietoj dejuoja dėl savo plyšimų.

Ačiū, Linutai, už gerą žodį O jūs būsite mamos, mergaitės, jumyse toks stiprus troškimas, tiek daug valios ir užsispyrimo. Ir tikiu, kad būsite dar laimingesnės nei aš - pusę metų negalėjusi panešioti savo pirmojo tiek ilgai laukto vaikelio, jo maudyti, išeiti su juo į lauką...Aišku, viskas pasimiršo ir niekada nesigailėjau to, ir dar pakartočiau tas kančias. Sėkmės jums, stiprybės, nepalūžkit, kovokit!

Ir tau sekmes auginant dvi grazuoles stebukliukes

zinia brangioji laukiau savo dziaugsmo 6 metus ir man kiekvienas skausmas - tai laime kad as turiu galimybe ta skausma kesti, man visos bemieges naktys buvo sunkios bet dziaugsmingos, man visi vargai buvo džiaugsmai... ir daba kai mano džiauugsmui jau 3 metai o ji nusprendzia naktį nemiegoti aš pykstu bet man nežmoniškai gera, kad aš vis dėl to galiu tai pajusti ir tai turėti... na ir tegu nemiega, ir tegu jos vaikystė bėga kuo lėčiau, nes aš noriu tuo džiaugtis ir iki skausmo džiaugtis, nes daugiau tokio džiaugsmo nebeturėsiu....

Labas mergytes
noreciau ir as prisijungti i jusu klubeli

Mes gaminam zirniuka jau 4 metai 8 menesiai, mums nepaaiskinamos kilmes nevaisingumas

Gerai, Auksek, kad jus tokia ideali, aš - ne, aš silpnumo akimirką palūžau, tai buvo tik akimirka, kai taip pagalvojau, bet ji buvo. Pasikartosiu - tai nebuvo bemiegės naktys, tai buvo nesibaigianti kiaurą parą agonija...
Kartais galvoju, kodėl žmonės linkę viską idealizuoti ir veržtis link idealo: ideali mama, ideali šeima, ideali figūra, ideali karjera, idealus namas...tada taip sunku gyventi eiliniam žmogeliui...juk net sakoma: "gerai ten, kur mūsų nėra", nes mes nematom kitų žmonių vidinių problemų, tik nušlifuotą fasadą...Kažkaip pas mus visuomenėje gajus stereotipas - jei pasiskundei - tu silpnas, nevykėlis. Ypač jei skundžiasi žmogus savo vidine būsena, na, pvz., patologine depresija ar fobijomis...

Nu man tavęs gaila,sunku mums tave suprasti,nejaugi nėra temos kur žmogus nori išsipasakoti po gimdymo ,pav:Psichologinės problemos po gimdymo.Nu čia mūsų silpnumas,kad mes labai norim vaikelio,ir visai nesvarbu kiek laiko negalėčiau keltis po gimdymo,svarbu matyčiau kaip auga mano išsvajotas spurgelis,ir kas ta pala tarpkojį arba diskamfortas besimylint o kam mylėtis jei jaučiau diskamforta,juk gyvenam su žmogum ne su gyvuliu ir jis turi tai suprasti, viskam savo laikas.Čia mes tikrai moterys siekiančios savo tikslo,vienom pasiseks kitom gal ir ne,bet kol yra viltis...Patikėk-mes tikrai nemažai iškentėjusios ir tai negazdina.Esi tikrai silpnas žmogutis ir manau kad tau reiktų specelistų pagalbos nes turėtum visa tai apmiršti ,o pas tave kraujuojantys prisiminimai,tikriausiai žvelgi į dukreles ir jauti kaip buvo baisu,o pagalvok juk ir kūdikėliui nelengva buvo,tik kad jis negali dejuoti-pasakoti.Stiprybės tau ir linkiu rasti bendraminčių kituose forumuose

Visiškai pritariu rugegeles mintims.jokema, čia dauguma moterų dar ne tiek fizinio skausmo pajutusios, ar žinai ką reiškia iškęsti, pvz., laparoskopiją, histeroskopiją ar kitą chirurginę operaciją vien su tikslu susilaukti po to vaikelį?Taip kad tie gimdymo skausmai man atrodo visiškas nulis.O apie dvasinį skausmą net nekalbu.
Dar pagalvojau - kažin kaip atrodytų jei aš nueičiau į kokį daugiavaikių mamyčių skyrelį ir pradėčiau dejuoti, kad esu nevaisinga

nera uz ka Dekui kad apsvieti apie visas gyvenimo spalvas, kurios toli grazu nezeri susilaukus mazylio...


Na, bet moterys to nepajutusios tikrai taip negalit sakyti, zinoma, tai ne pretekstas netureti vaikelio, bet sakyciau palaukim, neduok die, jums tektu tai iskesti, ta gal kitaip kalbetumet

O laparaskopija ir as iskenciau ir nebuvo ji tokia baisi, kaip kad buvo dideles baimes akys pries operacija Zinoma, pakartoti nenoreciau Ir vis ziuriu i tuos tris randus ir galvoju, negi jie visiskai veltui atsirado mano kune
Na ar tai tik PRADZIA?...
Bet nezinau ar ryzciausi apvaisinimui megintuvelyje, tikrai nezinau... O jau ir mano nusustatymus pries stimuliacijas as sugrioviau.. Ir tai tik pradzia... Pinigeliai jau plaukia is kisenes, kuriuos galeciau skirti remontams ar kitiems malonumams...
Dar esu GERA Ir pykti ant viso pasaulio nemoku Ir manes nezeidzia jokie jokemos pasisakymai.. Beje, ta panasiai sako ir mano mama, kuri taip pat labai troksta anuku, bet tik ne mano sveikatos ir nervu kaina..
Taip, kad moteros, relax ir viskas bus