Psichologinės problemos ir įtaka pastojimui

Dijav, kaip sugraudinai mane...

Imk

Pačiai ašaros rieda, kai prisimenu....nu neraliai sunkus laikotarpis būvo..baimė prarasti buvo begalinė.....
Dabar ,kai jau vaikštau pagaliau pas psichologe....vis tik ji mato labai stiprų ryšį su anuo išgyventu, iškentėtu laikotarpiu...........

Dijav, stiprybes tau

Dijav, linkiu kuo greičiau pamiršti praeitą košmarą.


Šįryt vaikštinėjau po turgų ir mano žvilgsnis nuolat nukrypdavo į vaikiškus vežimėlius ir juose gulinčius meilučius kūdikėlius. Na man visiškai nesuprantama, kaip gali net tokia mintis kilti, kam man jo reikėjo, mat gimdymo metu suplėšė tarpvietę ir po to negaliu su vyru Na nesuprantu to, nesuprantu

Dijav,tu tikra moteris ir puiki mama ir vyras atsirėmes į tave nenugriūtų,kai viena čia buvo parašius linkiu ,kad išsipildytų svajonės

Dijav, nereali esi nereali moteris ir mama. sekmes ir stiprybes tau

Štai tokios žinutės man suteikia dar stipresni ryžtą eti į priekį, kad ir kaip emociškai sunku būtų. Ačių tau Dijav už atvirumą ir sėkmės auginat dukrelę

ir man taip pat... Suteikia ryzto nenuleisti ranku...

Ach, tikrai baisu, kaipaskaiciau... Ne veltui sako, kad motina savogyvybe atiduotu vardan vaiko.
As nesakau, kad del vaiko neverta buvo tiek iskest, bet as galvoju, jeigu baigusi kitaip, o nuo to gi neapsaugoti, ir garantu kad viskas bus gerai tai nera. O tas ir varo i nevilti..
Dijav, tavo dukrytes atejimas brangiai kainavo jums abiems. Aciu Dievui, viskas baigesi laimingai, linkiu nubraukti tas praejusias blogybes ir toliau ne sekundes dalimi negrizti atgal i tas baisybes, o tiesiog kiekviena sekundes dali dziaukis, kad turi ta neikainojama turta ir dalele savo sirdies , nes juk ne visoms tai lemta tureti...
Aij, ir as tuoj apsizliumsiu..

Sveikutes ,

Na ir as parasysiu savo nuomone. Manau visos turim panasiu ir skirtingu problemu, kurias sprendziame taip pat gal but skirtingai. Skausma ir kancia taip pat ne visi vienodai pernesame.... Nereikia pyktis del kiekvieno skirtingumo, tai beprasmiska. Juk mes busimos mamos ( turiu vilti), savo vaikus turesim mokyti daug ko : gerumo, tolerancijos ir tt.
Moteris norejo padeti, patarti , kodel reikia del to pykti. Na taip jos problemos kitokios, jeigu ji nepataike su patarimu, tai suprantama ji to neisgyveno. Ir del to reikia tik dziaugtis.
As jos zodziuose perskaiciau, tai, kad reikia dziaugtis kiekviena diena. Kad dabar reikia gyventi laimingai, o ne kai issipildys svajone. Kad dziaugsma gali rasti ir kituose dalykuose, jeigu jau negauname ko trokstame.
Kiekviena diena ieskau kuo galeciau pasidziaugti, kas galetu dar suteikti man malonuma. Taip stengiuosi ieskoti pliusu tame, kad nesilaukiu, sakau sau galiu sportuoti, galiu kol kas vis dar dziaugstis savo jaunyste ir nerupestingumu. Juk tai prabegs.
Man irgi iki skausmo norisi labai rupintis savo kudikeliu, bet kol jis ateis stengiuosi buti laiminga dabar. Nors labai labai sunkiai tai iseina, kelias dienas i menesi kai ateina nelaukti sveciai, nenoriu nieko visai is gyvenimo.
Bet kai isverkiu, islaisvinu skauduli, galva prasvieseja ir vel stengiuosi, vel ieskau...

Sutikau viena pazystama moteri, kuri pasiguode savo bedom. Su vyru pirmo vaikelio susilauke gydytojos U deka, po ilgo gydymo, stimuliaciju ir tt. Veliau dar dvieju susilauke naturaliai. Atrode labai ligota ir pavargusi, su visais tais vaistais susigadino kepenis, laukia persodinimo operacijos. Su vyru reikalai irgi paslyja.

Kartais su savo nelaime, pati sau atrodau nelaimingiausia pasaulyje, daugiau neistversiu. Bet kaip sakiau stengiuosi ieskoti... , buna pasiseka

Labai teisingai viska isdestei - negalima grauztis save kieviena minue, kad nepavyksta, reikia ismokti dziagtis gyvenimu tai ka turim