Išsiliejimo skyrelis 2

Kaip jau kazkas rase visiems niekada neitiksi, tad ne bandyti neverta. Rupinkis savo sveikata ir mazyliais ir ziurek kad paciai butu gerai.

Sveikos
as, mano dukryte, vyras, mama gyvenam vienuose namuose (4 kamb.), bet kazkaip viskas gerai, aisku visko buna, bet, nors, taciau mama bando vadovauti/aiskinti kad va taip ir anaip-as neleidziu kistis i mano seimos gyvenima ir jai tai pasakau be dideliu konfliktu(su mano charakteriu pasakyta ir as teisi ).
Jei buciau klausiusi mamos tai manau buciau senmerge. Kazkaip keista kad merginos besaligiskai klauso mamos nors jos kuriuose situacijose neteisios. As manau kad gyvenam viena karta ir niekas neturi teises reguliuoti gyvenimo, mes esam gyvenimo kalves, tad merginos bukit stipresnes, nera kada depresuoti

Zinoma bandziau, jau viskas isbandyta. Zinot, sioje situacijoje esu kaip vanduo, kuris apteka visus ikilimus - visada prisitaiko. Na, vaizdas toks, kad tu konfliktu kaip ir nera labai daug, bet jei tik pabandau isreiksti savo pozicija, pajuntu, jog vis tiek pralaimesiu. Tai kam tada svaistyti savo jegas..? Taip, manau, kad esu ne su tuo zmogumi. Bet yra daug mus risanciu dalyku, todel pasukti skirtingais keliais ne taip jau paprasta... O ir paleisti jis manes nenori.
Almateja, o kaip jus sprendziate ta problema? Kad zmones atbaido tas atsidavimas, atvirumas, jautrumas? Na as jei bandau vaidinti ,,kieta moteriske", tai man nelabai naturaliai tai iseina. Sako reikia buti savimi. Bet vyrai nori blogu mergaiciu. Taip ir liejam toliau asaras, kodel musu niekas nemyli... Dar kazkas minejo del tu arbatu i lova. As pati mielai nesu ir kepsnius, ir gerimus ir viska kita. Man tai labai malonu. Taciau ir as noreciau ta nuosirdziai gauti. Gal ne ta, gal kokia kita forma... Tiesiog, kad kazkas mane nuosirdziai myletu...

Nekenčiu nekenčiu nekenčiu nekenčiu nekenčiu nekenčiu nekenčiu nekenčiu nekenčiu nekenčiu savęęęęęęęęęęęęęęęs!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

ir maaan taip būna.
CALM DOWN

O kodėl? Kas būtent nepatinka? Gal eina pakeisti?

Šiandien nieko daugiau nebeeina kaip nekęst savęs.

Gal galėtum paveiksliuką pasikeisti ne kokie prisiminimai pamačius gal ir pačiai nuotaika pagerės ieškant naujo avataro ( ar kaip jis ten vadinasi)

O man jis patinka.

Nekenčiu nekenčiu nekenčiu vasarooos.

Nu geras, keista kaip zmones nemyli saves

As save myliu Niekas nemyles manes nei as pati

Ne, na, klausykit, žodis žodin apie mane - kaip vanduo. Vandens ženkas aš esu, galbūt todėl moku "aptekėt". Mano atveju konfliktų iš viso nebūdavo: aš kažkokiu šeštu ar septintu jausmu juos nujausdavau, užbėgdavau jiems už akių ir pašalindavau visas dinstis jiems atsirasti. Niekad nesuvokdavau tų scenų iš filmų, kai vieni ant kitų šaukia, klykia ar svaidosi lėkštėm.
Ar pas jus ne panaši situacija? Taip, būdavo kivirčų, bet jie visi dėl smulkmenų, neesminių dalykų. O vat kai reikia apie esmę prabit, tada nė krust.



Aš nesprendžiu. Šiuo metu esu viena, bandau išnaudot šį laiką geriau save pažint ir, jei reikia, pradėti keistis.
Beje, kas jums sakė, kad vyrams reikia blogų mergaičių? Taip, reikia vakarui, savaitei, mėnesiui, bet savo šventu naivumu esu įsitikinus, kad tikroji laimė ir meilė yra ramios. Gal merginos čia mane sumals į miltus už tokį posakį
Nebandykit vaidint to, kas nesat. Atrodysit juokingai, ypač tiems, prieš kuriuos norite pasirodyt. Jie, bjaurybės, užuodžia iš tolo, kas tikra, o kas - ne. Aišku, juos galima apmulkint, bet ar rezultatas bus to vertas? Ir ar gausit už tai tą nuoširdžią meilę, kurios taip trokštat?



Kažkodėl jaučiu, kad moderatorė tuoj mus išgrūs iš čia už off topic'ą.
Faustina, jei norit, užsukit i temelę "Poreikis ir baimė keistis" - gal ne visiškai jūsų situacija ten aprašyta, bet gal rasit minčių, kurios jums pravers

Kartais būna dienų lyg tyčia. Kai pradedi apie viską savo gyvenime galvoti ir analizuoti.
Kai viskas aplinkui erzina, tada pradedu ir savęs neapkęsti Vis galvoju ar tikrai gyvenu taip kaip noriu. Nes vis dažniau pagaunu save galvojančią, kad visai ne to ir ne taip aš noriu. Kad reikia kažką keisti, ne tik gyvenime, aplinkoje, bet ir savo viduje. Kažkaip kitaip į viską žiūrėti, viską daryti. Rodos savam mieste ir bijai gatve praeiti, nes tavo džiugesys ir gera nuotaika kažkodėl kitiems labai užkliūva. Dažnai draugų kompanijose nesijaučiu gerai, mane varžo drabužiai, nes po velnių aš taikausi prie kitų, kaip atrodyti ir nesu savimi. Ir draugei ne viską sakau, nutyliu, nes kartais jaučiu, kad ji nesidžiaugia mano laimę, o ją nuleidžia žodžiu 'smagu' Kartais taip nemėgstu savo draugų, kad geriau jau likčiau viena negyvenamoje saloje..
Šiuo metu esu susierzinusi, nes esu nežinioje. Esu kitoj šaly, neturiu darbo ir vargu ar jį rasiu. Negaliu nusipirkti bilieto atgal, nes jei pirksiu tai darbo nė neverta ieškoti, ir jei rasiu, tai teks važiuot, nes nesinori prarasti pinigų. O jei nenusipirksiu bilieto ir nerasiu darbo. Taip ir reiks čia sėdėti iki vasaros galo. Tokia nežinomybė žlugdo. Tada viskas erzina, turi taupyti pinigus, negali sau leisti ko norisi, nes turimos pajamos ribotos. Ech, kaip viskas erzina... Negaliu čia jaustis gerai, išreikšti save, net drabužių tiek neturiu kiek reikia, nes juk lagamino svoris buvo ribotas...

Minčių turiu apie save begalę, rodos myliu save, ar bent jau man taip atrodo. O kartais taip nekenčiu, kad visą dieną susivėlusi ir su naktiniais praleidžiu lovoje.