Jauna mama

Jokių žmonių nežeminų. Užuojautos man jūsų tikrai nereikia, galu gale ir nesimokysiu mokykloje iki 22m . Ko reikia man ar nereikia tai jau tikrai irgi ne jums spręst, norėsiu purkštausiu norėsiu ne. Pati jaučiates tokia subrendusi, bet savo nuomones reikšti mandagiai ar ne ironiškai kaip pastebėjau nemokat. Atsakyčiau gražiai į ką? Į jūsų ironiškumą? Kada pati gražiai reikšit savo nuomonę tada ir aš gražiai ją reikšiu jūsų atžvilgiu, bet dabar dar kart pffff

Šiaip nelebai jūsų suprantu. Čia gal jus hormonai veikia ar kaip? Ir ko čia reik prikibt prie mergaitės, dėl to kad ji DIDŽIUOJASI, jog laukiasi. Aš savo pirmą 19 pasigimdžiau - ir LABAI tuo didžiavaus. Ir dabar tebesididžiuoju. Aišku, buvo visko - ir apmaudo, ir ašarų, kad kitos "laksto" , o aš jau nebegaliu, kad vyrelis nekoks ir pykčių, ir skyrybų, bet... Dabar turiu 3 - taigi esu IŠDIDI mama.
O kad vaikus ne visom lemta augint - FAKTAS. Nereik nė paauglių - pažiūrėkit kiek yra vaikų, kuriuos palieka SUAUGUSIOS moterys. Nereik visų ožkų kart nepilnametėms.

pagimdete kaip suprantu budama studente mokslai nebuvo baigti? nebent po 12 bnebesimokete,o cia jau yra blogai..
o siaip vietoje jusu taip nepurkstauciau,kas zino,kaip pasisuks jusu vaiku gyvenimas maziau pykcio,negalima sitaip purkstauti
vajergau su vaiku ant ranku issilaikiau egzaminus,ir nereikejo man jokiu 22 metu laukt,siais metais jau studijuoju esu tokia pati mam kaip visos,taip,kad nesvarbu kiek tau metu,svarbiausiai myleti ir laukti savo mazyliu

Moterys ko jus pykstates? Faktas, kad ne nepilnameciams reikia vaikus gimdyti, bet ji jau laukiasi. Jos reikalas kaip ji viska issivaizduoja, nors gal kiek ir per rozinius akinius. Siaip visada galvojau ir galvosiu, kad toms labai jaunutems mamoms, beveik viskas pasunkeja dvigubai ar dar daugiau. Netiesa, kad mums nusispjaut ant aplinkiniu, ka jie galvoja, daugiau ar maziau mes gyvent sociume ir tas poziuris anksciau ar veliau mus paveikia(skaudina, dziugina, juk nesakykit, kai kas nors is salies mus pagiria, mums gerai, kai supeikia, kremtames, tokie mes jau zmones). Siai jaunai mamytei tik stiprybes reikia palinket ir istvermes, ryzto, kas liecia mokslus. Lengva nebus, labai dziugu,kad bus kas padeda(o kiek tokiu mamyciu, kurios tokios pagalbos negauna).
As pati pastojau jauna 21 metu, gimdziau beveik 22 metu, skaitau, kad jauna, tiek, kad pastojau beveik su diplomu rankose. Nesutinku tik del vieno, as gi manau, kad tikrai nera nesvarbu kokio amziau tapti mama, svarbu, tik kartais tie leliukai ateina visiskai nelauktai. O jau tada reikia susitaikyti su faktu ir neretai subresti anksciau nei norisi.

Aš tai tikrai nesipykstu, tiesiog ji savo nuomonę taip bjauriai reiškia. O ir savo gyvenimo tikrai nematau per rožinius akinius, bet kol kas visas taip gerai einasi, vaikas yra laukiamas labai, aš galiu pati ramiai lauktis ir kadangi dėl to labai esu laiminga gal taip ir atrodo,kad matau viską per rožinius akinius, bet taip tikrai nėra
O dėl aplinkinių nuomonės tai man tikrai niekada nerūpėjo kas kaip į mane pasižiūri, ar kas ką apie mane pasako. Žinoma jei tai yra artimieji, tai jų nuomonę visada gerbiu ir jų patarimų klausau, bet svetimi žmonės, kurie kažką kandaus pasako ar kreivai pasižiūri mane tik priverčia nusijuokti, nes matyt patys jaučiasi labai jau gerai atrodantys, gyvenantys ir matyt nėra susidūrę su sunkumais ar dar kuo.

Dėkui

Bet juk ir vyresnės susiduria su tom pačiom problemom - nerūpestingas vyras, barniai, skyrybos, noras išsilakstyt, nereikia būt labai jaunai, kad tą patirt, vyresnėm irgi taip gyvenimas kartais klostosi ir nieko čia nepadarysi...

Aš taip pat


Aš pati pagimdžiau 18m, su MB išdraugavę jau buvom 4m, kaip sakant susipažinom ankstyvoj paauglystėj ir taip susirišom, kad rodės nieks nebeišskirs...
O kai sužinojom kad aš nutarėm kad dievulis panorėjo mus visam gyvenimui surišti
Tuomet buvau 12-tokė, sužinojau rugsėjo mėn, prieš pat 18-ąjį gimtadienį, o vaikelis gimt turėjo gegužės vidury, kai turėjo prasidėt pats abitūros egzų įkarštis Man buvo šokas, nes planavau baigt mokslus, įstot, darbą susirast ir t.t. O čia... še tau boba devintinės, ši žinia rodos sugriovė visus planus, bet.... nei velnio
Susituokėm ir ramiai eksternu besimokydama laukiau TOS dienos. Vaikiukas gimė labai lengvai, greitai, labai sveikas, tiesiog dievo dovana toks leliukas. Po savaitės su visu vaiku nuriedėjau į vokiečių k. egzą, vaiką palikau už durų, kurį prižiūrėjo uošvis, kaip tik ištraukiau bilietą pasakojimui apie šeimą ir kai pradėjau žert, jog esu ištekėjus, turiu 7d sūnų kuris šiuo metu laukia už durų su seneliu, kol mama egzą laiko ir t.t.... kadangi komisijoj buvo 3 moteros, visos pašoko ir išlėkė į koridorių pažiūrėt, visos kad džiaugėsi leliukų, įpyškino man 9 ir paleido namo abu ilsėtis Taip vieną po kito neblogais pažymiais išsilaikiau visus abitūros egzus ir gavau diplomą su mėnesio laiko vaiku.
Tada ramiai augom abu namuose (sakau abu, nes ir aš gi buvau dar vaikas), o kai vaikui suėjo 1,4m. įstojau į universitetą, kur sėkmingai baigiau bakalauro studijas, o vaiką tuos metus prižiūrėjo nuostabi auklė... Kai baigiau 5m studijas, mano sūnui buvo laikas pradėt mokslus Bet aš vėl sugalvojau stot ir įstojau į magistrą, tada jau mokėmės abu
Apie antrą vaiką nenorėjau ilgus metus net galvot, gana sunkiai auginau sūnų, nes buvo judrus, neramus.... Bet dabar jis visas vyras ir mano užvadėlis...
Be galo džiaugiuosi kad jį turiu, o pati esu dar jauna... Ir tik po 10m su MB ėmėm mąstyt apie kitą leliuką, patys dar jauni, norisi kažkuo džiaugtis, kažką pakočiot, pamyluot, o mūsų berniokas jau pusiau savam pasaulyje gyvena, draugai, kompai, kiemas ir t.t., vis labiau jaučiamės tokie vieni.... Na ir sugalvojom - reikia .
Dabar kai man 30, o MB 32m. visai kitas pažiūris ir į patį nėštumą, ir į būsimą vaikelį kitaip žiūrim, kažkaip ir atsakomybės daugiau lyg ir viskas brandesnėm akim atrodo....
Dar labai esu dėkinga likimui, kad suvedė mane būtent su šiuo žmogumi, kuris visada buvo šalia, mane suprato, palaikė (nors būdavo visko - ir pasipykdavom ir nekalbadienių, bet šeimoj tai normalu). Jei vyras būtų buvęs plevėsa, be atsakomybės, velniai žino kur, su kuo ir kaip dbr gyvenčiau Bet gyvenam oficialioj šeimoj beveik 12m ir esam laimingi, gyvenam vėl laukimu ir džiaugiamės, kad jauni nepalūžom ir likimas mūsų neišskyrė... Ir džiaugiuos, kad abu vaikai bus nuo to paties vyro, kad nenutiko taip, jog pirmas vaikas nuo jaunystės meilės, antras nuo antro vyro ir t.t.


O Elee'i linkiu stiprybės, nes visad atsiras piktų žmonių, norinčių pašiept, nesuprasi iš pykčio, pavydo ar durnumo.... teks atremt daug požiūrių, nuomonių, bet jei turi gerą žmogų šalia, supratingus tėvus, tai ir nekreipk dėmesio, svarbu tavo noras, ryžtas jūsų visų.... Bus sunku, nes viskas vyksta labai anksti Amžiumi), todėl stiprybės tikrai reikės, nes jaunam palūžt žymiai lengviau....
Nebijok gyvenimo sunkumų, viskas praeis ir pamatysi, kaip bus smagu, kai tau bus 25m, o vaikas jau eis į pirmą klasę Smagu kai tėvų susirinkime būsi jauniausia, smagu, kai kiemo draugai į akis tavo vaikui tau girdint pasakys - pavydžiu kad tavo mama tokia jauna, kai tavo vaikui bus 20m, tau tebus 37-38metai Tik va ta pradžia, kol pati subręsi kaip asmenybė bus sunki, pačiai norėsis laisvės, laiko sau, ramybės, bet deja jos nelabai bus.... Bet tai su laiku išgyvenama ir pasimirštama....
Beje ir tas visų labai pamėgtas "gyvenimo pagrindas" su laiku užgyvenamas, vaikai tam netrugdo, man biški net juokinga, kai žmonės šiais laikais visko daug ir iškart nori, jauni svajoja apie namą, naujas mašinas, tolimas atostogas, itin pelningus darbus... O ką turėdavo mūsų močiutės, mamos kai tik susituokė??? Net šaukšto savo neturėjo, bet kažkaip viską užgyveno ir dar vaikam gyvenime padėjo, seneliai anūkam palikimo užrašė Todėl dėl to "pagrindo" nereik sukt galvos, esat šalia viens kito ir stengsitės šeimos labui, užgyvensit ir turto prikaupsit, viskas savo laiku...
Sėkmės dideliausios ir kuo sveikesnio vaikiuko

Labai grazus pasakojimas, ypac ta vieta, kur mokytojos isejo pasidziaugti leliuku Sekmes tau ir tavo seimai

sveikos
pati pastojau 20m. esu savikritiska todel as atrodziau per jauna motinystei,bet visdelto gimdziau
turiu drauge kuri pagimde budama 19m. ir jau laukiasi antrojo vaikelio jai 24m. butu susilaukusi ir anksciau bet del darbo susilaike. Jai irgi tas pats klausimas kirbejo ar ne per jauna.. as manau baikim gyventi kas ka pamanys, jug gyvenam del saves jeigu norim tai prasau i turekit!!! vaikelis manau dziauksis jauna mamyte ir didziuosis mokykloje

Grįžtant prie autorės temos, pažįstu jauną mamytę (jai netrukus bus 19m.), kuri jau augina 3 vaikučius - vyresnėliui 2 m, jauniausiai - 3 mėn. Augina, stengiasi. Nesmerkiu, neteisiu, linkiu išauginti sveikus ir mielus žmogučius.

ok ,pasitaisau mano nuomone apie jaunas mamas yra neigiama . net jei 16-17 yra gera mama , sulaukus vyresnio amziaus butu ne gera,bet labai gera mama ir net jei vaikui duoda daug, tuomet jam galetu suteikti dar daugiau tiek bendravimo ,tiek financine prasme as manau,kad pastoti dar net nesulaukus pilnametystes yra tiesiog neatsakinga . o kaip siais laikais imanomi netyciukai tai man sunku isivaizduoti- yra prezervatyvai,yra kontraceptines tabletes ,jei buciau nepilnamete ir galvociau apie savo ,tevu gyvenima naudociau abejus . tada jau pastoti tikrai neimanoma na bent jau tikrai sunkiai tiketina taip kad nepilnamte mama ,man iskart asocijuojasi su neatsakingumu kai vaiko susilauki labai jaunam amziuj tu negali planuoti savo gyvenimo ,kuris praktiskai dar tik prasideda, pats, viska koreguoja vaikas ,o kai susilauki veliau , jau turi kazka susikures, vaikutis yra tiesiog ilgai lauktas priedas,kuris uzpildo jam palikta vieta , nekeicia planu
o dabar pulkit mane

O jūs savo pirmąjį planavot?