Toks jausmas kad tevai idealus o va vaikai nu nieko nemoka ir neklauso kitaip jai dirzo nepaimsi

Tikrai juk kur tam vaikui ka zinot, jam siame pasaulyje viskas nauja, jai jis kazko pasieke karta rekimu ar neklausimu, jis tai darys ir toliau, o jai ji musit, pas vaika bus sumaistis viduje uzka? kodel? juk tai buvo galima.Tikrai normalus tevai uzaugina normalius vaikus tik ne su dirzu, va kaip viena mamyte rase kokios jai nuoskaudos yra like is vaikystes nes tevai reik nereik emesi dirzo, pas mano vyra tas pats, nes auklejimas buvo dirzu - tai didziule psihologine trauma!Jus norite kad vaikas suprastu , elgtusi tinkamai, stengtusi suprast kai jam nera aiskinama, o imamas dirzas, o patys ka darote? Net nenorite idet pastangu kad vaikui isaiskint, paaiskint , nes tai didziulis darbas, lengviausia - duoti dirzo
Esu as viena kart gavusi dirza, buvau 3 klaseje, zinau uz ka gavau, tikrai buvau daug prisidirbusi ir suprantu mama, jai truko kantrybe, gavau labai daug ir skaudziai, net iki kraujosruvu, bet neteisiu mamos, mama pati buvo didziuleme strese ir verkiau tada apsikabinusi mama ne del to kad skauda man, o todel kad skaudziai padariau mamai, ji sedejo ir verke , verke is nevilties , verke del to kad paime man dirza.Tai buvo didziule pamoka man ir tada tikrai atvede mane i proteli, daugiau niekada taip nebesielgiau, o mama tapo man dar artimesne, supratau kiek as jai skausmo suteikiau.
Buna gyvenime situaciju kai reikia to dirzo, bet tikrai laaaaaaabai retai ir tikrai uz labai rimtus nusizengimus, o ne del to kad nepaklause, nepadare , nesuprato, o tuo labiau mazus vaikus

Gaila tikrai vaikuciu tokiu tevu