Neverta bijoti operacijos, bent man pati baisiausia dalis buvo - laukimas
Aš taip pat nebuvau nei kart gulėjusi ligoninėje, jokių rimtesnių ligų, jokių operacijų, pas daktarus išvis retas "svečias" būdavau, taigi irgi baisu buvo, taip pat labiausiai bijojau skausmo (mano mamą operavo prieš daugelį metų, tad minėjo, kad skaudėjo), tačiau mano nustebimui - nejaučiau jokio skausmo, na menką tempimą, maudimą nuo kelias dienas, bet juokai vieni... (man pašalino visą skydliaukę su daugybe mazgų, dėl kurių operacija buvo gana sudėtinga). Nežinau kaip kitur, bet Sandariškėse prieš operaciją duoda raminamųjų (vieną prieš miegą, kitą ryte), operacinėje pasitaikė geras kolektyvas, užėmė mane visokiais klausimais, kad negalvočiau, tada vaistukus suleido ir atsijungiau, atsibudus gavau morfijaus dozę, kuri man labai netiko, blogavau visą dieną (bet kiek sakė, tai nėra dažnas atvejis), vakare jau ėjau į wc, o kitą rytą kirtau košę pilnais žandais (iš tos baimės nevalgius buvau dvi paras), slampinėjau koridoriais ir prašiausi namo 
Net nuskausminamųjų atsisakiau, nereikėjo man jų Žinoma, gal tai individualu, bet pasistenkit susiimt, jei labai sunku, gal tikrai pabandykit su šeimos gydytoja pakalbėt, gal pasiūlys raminančių, nes baimės ir jaudulys tikrai ne pagalbininkai tokiose situacijose Papildyta:
sveika Teletabio muza, kaip tau sekasi, kaip laikaisi?
turbut, ne veltui, man gyd liepe sekti abieju berniuku sveikata.....polinkis islieka sirgti
[/quote]
Tikrai reikia stebėti, nes liga taip sparčiai plinta tarp vis jaunesnių žmonių, kad baisu
O man sekasi gerai
Atbuvau antrą jodą ir išgirdau išsvajotą atsakymą - daugiau kaupimosi židinių nėra, ateikite po pusės metų Tai dabar savotiškos atostogos man nuo visų daktarų, poliklinikų, tyrimų ir t.t., nes jau labai jaučiuosi nuo jų pavargus[/quote]
super Teletabio muza, dziaugiuosi su tavimi ir uz tave:)
tikiu, kad ir po pusmecio, bus viskas gerai:)
