QUOTE(gyd.K.Vitkauskas @ 2010 08 11, 00:16)
Man labai įdomi Jūsų nuomonė: kas lemia ar prigimtis, ar medicina, gimdymo namai ir daktarai, ar ekonomika, pinigai, maistas ir darbas, visuomenės nuomonė, vyro ir uošvės pažiūros? O gal išsilavinimas, asmenybės branda...? Ar dar kas nors? Ir kas svarbiau - negalėjimas ar nenoras žindyti?
Maloniai kviečiu pasisakyti ir būsiu labai dėkingas už Jūsų pastabas.
Truputį ne į temą: Gerb. gydytojau, Jūsų knygos neskaičiau, bet kai turėjau klausimų, naršiau internete ir radau Jūsų labai vertingas konsultacijas (jos atsakė į man kilusius klausimus, juk dažnai mus kankina tos pačios bėdos), labai smagu, kad yra tokių pasišventusių žmonių, pagarba Jums

Apie Jūsų knygą esu girdėjusi gerų atsiliepimų, bet kadangi lankėm R.Šemetos kursus, skaičiau A.Žarskaus knygas, o ir vaikas ne pirmas, tai kažkaip viskas gana aišku ir nebuvo reikalo skaityti, bet įdomu būtų
Mano atveju, gal čia R.Šemetos įtaka, gal šiaip tokios mano mintys buvo iškart, bet niekada nekilo minčių, kad neturėsiu pieno, esu įsitikinusi, kad visos jo gali turėti, jei tik viskas teisingai nuo pradžių daroma, Jums nereikia aiškinti, o kam įdomu, tegu paskaito kas yra tas teisingai nuo pradžių, turbūt ir Jūs savo knygoje tai aiškinate. Manau, kad tai dar priklauso ir nuo nusiteikimo.
Man savaime suprantama, kad veršiukui geriausia karvės pienas, o kūdikiui - mamos pienukas, todėl nemąsčiau apie mišinukus, niekam nereikėjo manęs skatinti tai daryti, niekieno nuomonės neklausiau. Kitą vertus, tai ir ekonomija, ir paprastumas - nereikia rūpintis ar mišinuko namie yra, ar nėra, nieko sterilizuoti, virti, maišyti, žiūrėti, kad ne per karštas būtų. Jei viskas gerai, tai naktį galima pažindyti net neišsibudinant. Žinoma, kad yra ir minusų, bet visi jie yra minusai mamoms, o ne kūdikiams: esi pririšta prie vaiko, ilgam viena neišbėgsi, negalima vartoti alkoholio, manau, kad žindomi vaikučiai dažniau keliasi naktim pavalgyti, nes jiems reikia artumo, mamai reikia valgyti sveikesnį maistą, dabar va vargstu su pilvo pūtimais ir, kai būna labai sunku, tai mintyse pamąstau, kad gal geriau būtų mišinukas, tai vaikas nevargtų su pilvu, o man nereiktų laikytis "žindymo dietos", kai suku galvą ką valgyti, kad nepūstų pilvuko. Tačiau ta mintis apie mišinį užeina silpnumo akimirką, puikiai žinau, kad tai tik mintis, kuri atėjo ir išeis, nes žindymas turi minusų tik mamoms, o kūdikiui vien pliusai, todėl ko mylinti mama nepadarytų dėl savo kūdikio?
Žinoma, kad visaverčiam žindymui yra labai svarbu tai, kad mama gali būti namie, o ne dirbti. Manau, kad jei tektų dirbti, tai greitai pavargčiau su nusitraukinėjimais ir duočiau mišinukus. Dabar išties puiki galimybė auginti vaikučius iki 2 metų, nors ir metai yra labai puiku.
Šiaip ir tėvai, ir uošviai, ir medikai teigiamai vertina žindymą, jie irgi supranta, kad tai yra geriausia, džiaugiasi tuo.
Taigi pirmąjį maitinau iki 1,3metų, nes norėjau, kad baigtųsi žiema ir peršalimai, maniau, kad pienukas padės apsisaugoti nuo ligų, ir neklydau
Tikiuosi, kad atsakiau į Jūsų klausimą.
Sekmės Jums