QUOTE(MEET @ 2010 11 09, 22:41)
nu nepykit, bet jusu ir protas is ligonines isejus eiti dirbti aukle, as suku galva, kad mama padetu su vaikais tvarkytis, pasiimtu nors pirmom 2 dienom grizus, kad galeciau isivaziuot i namu ritma palengva...juk tam ir duodamas nedarbingumo lapelis, visgi operacija...as visai nenoreciau atgal i ligonine prasidejus kraujavimui.aisku, as nesu tas zmogus, kuris gali ramiai sedet, as einu, tvarkaus, bet man neramiausia del vaiku..as nezinau kap jausiuosi po operacijos, gal is lovos nekilsiu, nes man 37,5 temp jau baisu, o 38-sedziu ir verkiu, nepakeliu temp, skausmo, ir manau, kad "neispindejus" as , o tik bandau apsidrausti. gal priesingai, nieko panasaus nebus, bet savaitgali sirgau angina ir tracheitu, tai 38 temp su pauksciukais vos nekalbejau, jei nebut buve vyro namuos istisai, nemeluoju, bet turbut vaikams valgyti buciau ejus paduot keturiom



Kartais aplinkybės priverčia daryti tai,ko galbūt visai nesinori.Dėl temperatūros,aš ir 36,6 turėdama degu jau,nes mano normali yra apie 34-35laipsnius,tai dabar sėdžiu su 37 ir svajoju apie tai,kaip čia būtų galima atvėst

Bet tiesa pasakius man visai nebuvo sunku dirbt,nors tą pirmą dieną (buvo 4diena po op.) buvau su 1,5 mėn.kūdikiu,kurį ir kilnot ir nešiot ir tt.reik,bet tikrai,visai sunkumo nejaučiau,tik būtų buvę sunkiau,kai skausmelis atbudo ir temp.pakilo,bet vaikas miegojo,o kol atsibudo,tai spėjau vaistų išgert ir pailsėt.
Tai realaus jokio skirtumo darbe nejaučiu,apart to,kad nededu vaiko į lovytę,kad nereiktų lenktis iškeliant ir vsio.