QUOTE(Sophi @ 2011 06 23, 21:33)
Pradedant nuo to, kad šuniui reikia vado ir t . t. ir pan.
katės taip pat yra gaujos gyvūnai ir pas jas taip pat galioja hierarchijos dalykai.
Taigi, "vado" poreikis arba poreikis tapti vadu pas jas taip pat yra.
QUOTE
Užsitrauksiu jūsų nemalonę, bet katino kandžiojimasis, skirtingai nuo šuns, nėra jokia patologija. Esu perskaičius nemažai knygų apie kates ir tas klausimas daugiau mažiau liečiamas visose. Išvada daroma vienoda - tai yra normalu ir tokios katės nėra jokios psichopatės. Domėjausi tuo, nes pačiai buvo aktualu
Ką daryt - nesudaryt sąlygų įkąst. Kai pažįsti savo katę, tai nėra sudėtinga
Nes kandama paprastai tik tam tikrose situacijose, o ne šiaip atėjau ir įkandau



Man patinka diskusijos, ypač kai jos remiasi informacija ar patirtimi.


Šiuo atveju norėčiau padiskutuoti apie kandžiojimosi tipą.
kaip tik ant kelių sėdi "špingalietas" kačiukas, kuris bando sukandžioti mano pirštus, nes jais aš barbenu per klaviatūrą. Man faina

Manau, kad tokio amžiaus šuniukas elgtųsi taip pat. beje, mano draugė nusipirko žirgą kai šis buvo 8mėn kumeliukas ir jis taip pat žaisdamas kandžiodavosi.
Taigi, pritariu kandžiojimasis nėra jokia patologija tai yra normalus dalykas.
kada tai tampa "nenormalu". Aš apie tai jau rašiau kitoje temoje>> pvz suaugusi katė/katinas sėdi pas Jus ant kelių, Jūs ją glostote...ramybė, gėris, jaukumas. Staiga katei "nusibosta" ji staigiai atsisuka kanda Jums į ranką arba iš jėgos dręskia ir nubėga. Jums normalu? man ne. Nes žmogus šiuo atveju nedarė NIEKO SKAUSMINGO AR BLOGO.
tai nėra "patologija" (genetiškai agresyvią katę per savo patirtį sutikau tik 1) tai yra hierarchiniai dalykai. Katė būdama aukščiau šios gaujos hierarchijoje "paaiškino" kad jau atsibodo. Greičiausiai ji jau buvo tai paaiškinusi keletą sekundžių anksčiau savo kūno kalba 9uodegos judesiu, ausimis, pasišiaušusiais plaukais ar pan), bet mes žmonės ir šitų niuansų nepastebėjome.
nenoriu dabar plėstis į kitus pavyzdžius. Bet jei turėtume kitų pavyzdžių su džiaugsmu padiskutuočiau kas yra normalu kas ne.

QUOTE
Lyginti gyvūnus su vaikais yra neetiška tie vaikų, tiek gyvūnų atvžvilgiu
O aš nelyginau 

QUOTE
idealus gyvūnas jums turėtų būti šuo
Ir šuo būtų laimingas, ir jūs, o jūsų kate būt nenorėčiau


daug metų auginau šunis dar turėjau strazdą (rastą iškritųsį iš lizdo ir išmaitintą), laukinį (iš zoo sodo) katiną ir dabar daug labai "šuniškų" kačių. Manau, kad mano augintiniai laimingi.

QUOTE
Kandžiojimą ir drąskymąsi reikėtų atskirti nuo sysiojimo bet kur, nes priežastys gali būti visiškai skirtingos - skirtingi ir jų spendimo būdai
Žinoma. Tiesiog šiuo atveju kalbėjau apie hierarchinius dalykus.
QUOTE
kad atsiranda konkurencija - kai gyvūnas, kuriam buvo skiriamas visas dėmesys, staiga to dėmesio netenka. Gyvūnas sustresuoja ir elgiasi pagal savo instinktus. Visada sakiau, kad gyvūno laikymas nėra jokia gyvenimo pramoga - tai darbas, o gyvūnai ir vaikai - labai sunkus darbas, deja, pakeliamas ne visiems.
pritariu visu 100proc ypac del darbo.
tačiau vienas momentas: instinktas katino, kuris šeimoje yra gaujos vadas ir katino kuris žemesniame lygyje skiriasi. Kaip ir jo streso iššauktas elgesys.
ir vėlgi, žmonės turėtų nepamiršti prisiimti atsakomybės už tuos kuriuos prisijaukino ir parsiveždami kūdikį iš ligoninės bent jau pasidomėti kaip jiems reikėtų elgtis su namie gyvenančiu augintiniu, tam kad tą stresą kiek įmanoma sumažint.
QUOTE
Aš žinau tik savo pareigas, t. y. aš, kaip ir kiekvienas kitas save gerbiantis gyvūno šeimininkas, privalau užtikrinti, kad mano gyvūnas:
1. nejaustų alkio ir troškulio;
2. nejaustų nepatogumo;
3, nejaustų baimės ir nerimo;
4. nejaustų skausmo ir, reikalui esant, būtų gydomas;
5. galėtų elgtis pagal savo prigimtį.
Ne, apie tuos pačius - skiriasi tik mūsų požiūris į tuos dalykus
1. nejaustų alkio ir troškulio;
2. nejaustų nepatogumo;
3, nejaustų baimės ir nerimo;
4. nejaustų skausmo ir, reikalui esant, būtų gydomas;
5. galėtų elgtis pagal savo prigimtį.
Ne, apie tuos pačius - skiriasi tik mūsų požiūris į tuos dalykus

Mūsų suvokimas apie pareigas sutampa. tik norėčiau išgirsti išsamesnį aprašymą kas Jūsų požiūriu yra "elgesys pagal prigimtį".
tarkim poreikis drąskyti nagus yra prigimtinis dalykas. Draskyti bet kur kad ir į baldus ar drąskyti į drąskyklę. Aš būčiau už drąskyklę, bet juk tuo pačiu gaunasi kad aš tarsi ir neleidžiu jam elgtis pagal savo prigimtį, nes jam daug maloniau drąskyti nagus į kilimą ar į lovą.
Taigi kitaip suformuosiu: kas Jūsų požiūriu katei gali būti leidžiama elgtis ir kas draudžiama?