QUOTE(nuvandaa @ 2006 07 05, 20:26)
manau kad kiekviena kate galima prijaukinti,taciau tam reikia daug laiko.pvz mano katinas jaunysteja buvo labaj jau nedraugiskas kandziojosi ir braizesi bet as vis ji po truputi prisijaukinau taj dabar pries manim nesisakoja bet ir sveciams yra labaj draugiskas,megsta kai ji glostaj ir seip jam labaj patinka buti zmoniu kompanijoj.dar esu girdejus kad katinaj kurie gyvena visada uzrakinti pvz bute taj tada jiems butina su kazkuo susimusti,o tie kurie turi proga iseiti i lauka ir padraugauti su kitais katinais su seimininkais buna draugiski.
Labai labai išmintingai atsakyta, ką daryti, kad katinėlis nesikandžiotų. MYLĖTI katinėlį! Ir iš to viskas tvarkingai gausis. Pirmiausia, katinas turi gyventi tarp žmonių. Tai nereiškia, kad katinėlio negalima palikti vieno, kai išeina šeimininkai į darbą, su reikalais. Bet katinėlis tai žino. Ir laukia pareinant. Bet klaida tuomet, kai katinas uždarytas kur nors vienas turi gyventi (vonioj, katilinėj ir pan.), o šeimininkai gyvena, pvz., už sienos sau vieni. Antra, katinėlį reikia visada pakalbinti ir paglostyti, skirti dėmesio, pasitarti, pasiūlyti įvairesnio maisto, panešioti. Nes viską katės supranta - ir pirmiausia šeimininkų mintis... Trečia, visada katinas griebia, instinkto vedinas, judantį objektą. Todėl nepaverskime, žaisdami, savo rankų, kojų tuo "objektu". Ketvirta, niekada ir jokiomis aplinkybėmis nebauskime, nemuškime katinėlio. Žmogus per tūkstančius metų nenugalėjo ir nepajungė katės sau. Katinas yra pats laisviausias padaras Žemėje ir jis visada elgiasi, kaip tik jis nori. Bet juk katinėlis jus myli ir NORI to. Argi ne puiku! Įžeistą katinėlį visada atsiprašykite - jis jei ir ne iš karto, bet tikrai visada atleis... Katinėlio kandžiojimasis - tai šeimininko psichologinė problema, o ne katino. Ir vargas tam šeimininkui, kuris galvoja priešingai...