Mano senelis pagarsėjęs katininkas, katės, kurios mums atrodo laukinės (t.y. jos naminės, bet baugščios, o jei per dideliausią stebūklą pasigausi, tai pirštą lengvai perkąstų
Na nežinau nežinau, Čiburaška dėl to juodžkio....
Mano senelis pagarsėjęs katininkas, katės, kurios mums atrodo laukinės (t.y. jos naminės, bet baugščios, o jei per dideliausią stebūklą pasigausi, tai pirštą lengvai perkąstų
, jau nekalbu apie įdrėskimus)...tai vat tos laukinės tampa šilkinėmis prie senelio, ateina, glaustosi ir murkstosi, kaip ir dera. Bala žino nuo ko tai priklauso, močiutė lakina, maitina jas, kiti maistu taip pat palepina. Žodžiu, senelis yra draugas nr. vienas, nors niekad nemaitina, o visi kiti priešai nr. 1
... matyt mano senelis kačių "užkalbėtojas", kaip ir Čiburaškos močiutė, duok Die jai dangų
Mano senelis pagarsėjęs katininkas, katės, kurios mums atrodo laukinės (t.y. jos naminės, bet baugščios, o jei per dideliausią stebūklą pasigausi, tai pirštą lengvai perkąstų
mano, t.y. mamos, katinui Nikiui greit sueis 6 metai, bet jis vis dar kandziojasi ir net nezada is to "isaugti"
o pykcio priepuoliai jam uzeina daznokai. ir puldineja jis ne mane, ne vyra, o mama,
kuri ji maitina, apkuopia, kartu miega... ir puola dazniausiai ant nuogu koju!!!
prasideda viskas nuo to, kad pradeda glaustytis apie kojas, trinasi, uodega iskeles - tokis gerietis angelelis atrodo
o pamegink tuo momentu pradeti eiti, dar blogiau - svelniai su koja pastumti!!!
viskas!!! karas!!! laikykites kojeles - pasiveja, pribega, trenkia su letena (su isleistais nagais), apkabina ir kanda!!!
mes ji katsuniu arba sunkate vadinam
o pykcio priepuoliai jam uzeina daznokai. ir puldineja jis ne mane, ne vyra, o mama,
jo...
o as maniau, kad maniskis isaugs....
o as maniau, kad maniskis isaugs....
na maniskiui irgi uzeina pradedi ji glostyt kai jis nenori, tada jis kanda ir gan stipriai..tai draugas iskart kart jam atgal kanda
iskart padeda
gaila, kad tik tam kartui
manau kad kiekviena kate galima prijaukinti,taciau tam reikia daug laiko.pvz mano katinas jaunysteja buvo labaj jau nedraugiskas kandziojosi ir braizesi bet as vis ji po truputi prisijaukinau taj dabar pries manim nesisakoja bet ir sveciams yra labaj draugiskas,megsta kai ji glostaj ir seip jam labaj patinka buti zmoniu kompanijoj.dar esu girdejus kad katinaj kurie gyvena visada uzrakinti pvz bute taj tada jiems butina su kazkuo susimusti,o tie kurie turi proga iseiti i lauka ir padraugauti su kitais katinais su seimininkais buna draugiski.
as tai nemanau kad jie isuks ir nebesikandzios, nes mano puseseres katinas jau senas ir vis tiek kanda kaip pasiutes
QUOTE(nuvandaa @ 2006 07 05, 20:26)
manau kad kiekviena kate galima prijaukinti,taciau tam reikia daug laiko.pvz mano katinas jaunysteja buvo labaj jau nedraugiskas kandziojosi ir braizesi bet as vis ji po truputi prisijaukinau taj dabar pries manim nesisakoja bet ir sveciams yra labaj draugiskas,megsta kai ji glostaj ir seip jam labaj patinka buti zmoniu kompanijoj.dar esu girdejus kad katinaj kurie gyvena visada uzrakinti pvz bute taj tada jiems butina su kazkuo susimusti,o tie kurie turi proga iseiti i lauka ir padraugauti su kitais katinais su seimininkais buna draugiski.
Labai labai išmintingai atsakyta, ką daryti, kad katinėlis nesikandžiotų. MYLĖTI katinėlį! Ir iš to viskas tvarkingai gausis. Pirmiausia, katinas turi gyventi tarp žmonių. Tai nereiškia, kad katinėlio negalima palikti vieno, kai išeina šeimininkai į darbą, su reikalais. Bet katinėlis tai žino. Ir laukia pareinant. Bet klaida tuomet, kai katinas uždarytas kur nors vienas turi gyventi (vonioj, katilinėj ir pan.), o šeimininkai gyvena, pvz., už sienos sau vieni. Antra, katinėlį reikia visada pakalbinti ir paglostyti, skirti dėmesio, pasitarti, pasiūlyti įvairesnio maisto, panešioti. Nes viską katės supranta - ir pirmiausia šeimininkų mintis... Trečia, visada katinas griebia, instinkto vedinas, judantį objektą. Todėl nepaverskime, žaisdami, savo rankų, kojų tuo "objektu". Ketvirta, niekada ir jokiomis aplinkybėmis nebauskime, nemuškime katinėlio. Žmogus per tūkstančius metų nenugalėjo ir nepajungė katės sau. Katinas yra pats laisviausias padaras Žemėje ir jis visada elgiasi, kaip tik jis nori. Bet juk katinėlis jus myli ir NORI to. Argi ne puiku! Įžeistą katinėlį visada atsiprašykite - jis jei ir ne iš karto, bet tikrai visada atleis... Katinėlio kandžiojimasis - tai šeimininko psichologinė problema, o ne katino. Ir vargas tam šeimininkui, kuris galvoja priešingai...
QUOTE(Fonda @ 2006 07 30, 00:20)
Labai labai išmintingai atsakyta, ką daryti, kad katinėlis nesikandžiotų. MYLĖTI katinėlį! Ir iš to viskas tvarkingai gausis. Pirmiausia, katinas turi gyventi tarp žmonių. Tai nereiškia, kad katinėlio negalima palikti vieno, kai išeina šeimininkai į darbą, su reikalais. Bet katinėlis tai žino. Ir laukia pareinant. Bet klaida tuomet, kai katinas uždarytas kur nors vienas turi gyventi (vonioj, katilinėj ir pan.), o šeimininkai gyvena, pvz., už sienos sau vieni. Antra, katinėlį reikia visada pakalbinti ir paglostyti, skirti dėmesio, pasitarti, pasiūlyti įvairesnio maisto, panešioti. Nes viską katės supranta - ir pirmiausia šeimininkų mintis... Trečia, visada katinas griebia, instinkto vedinas, judantį objektą. Todėl nepaverskime, žaisdami, savo rankų, kojų tuo "objektu". Ketvirta, niekada ir jokiomis aplinkybėmis nebauskime, nemuškime katinėlio. Žmogus per tūkstančius metų nenugalėjo ir nepajungė katės sau. Katinas yra pats laisviausias padaras Žemėje ir jis visada elgiasi, kaip tik jis nori. Bet juk katinėlis jus myli ir NORI to. Argi ne puiku! Įžeistą katinėlį visada atsiprašykite - jis jei ir ne iš karto, bet tikrai visada atleis... Katinėlio kandžiojimasis - tai šeimininko psichologinė problema, o ne katino. Ir vargas tam šeimininkui, kuris galvoja priešingai...
graziai tu cia prirasei..
bet del psichologines seimininku problemos tikrai nesutinku
manau daug kas priklauso nuo katinelio temperamento, jo amziaus, jo fizines savijautos.
mano mazutis kandziojosi- ir dabar karts nuo karto pasikandzioja, bet jis mazutis dar, bet kuo didesnis auga tuo labiau supranta (turbut mano deka:D), kad taip daryti negalima. uztenka dabar tam tikru balsu pasakyti jo varda ir jis jau sliukina nuo savo ikandimo objekto (darzniausiai kojos arba rankos
jis auga, ismintingeja
aisku ir as labiau ji suprantu ir labai tuom dziaugiuosi
Man pačiai dėl kandžiojimosi problema nekyla, bet kaip vaiką išmokyti "žvėrį" suvaldyti? Pasakiau neleisti kąst, tai ėmė su kate pyktis, uždarinėti į kitą kambarį ir pan. Kai sakau, kad nesąmones daro, vėl pyksta - sako, taigi pati sakei... Pritariu Fondai, meilės katei reikia, ir tvirtumo, o vaikas kažkaip to neturi.
QUOTE(myliu_Ryga:) @ 2006 07 30, 16:26)
...bet del psichologinės seimininku problemos tikrai nesutinku
...bet kuo didesnis auga tuo labiau supranta (turbut mano deka:D), kad taip daryti negalima. ...aisku ir as labiau ji suprantu ir labai tuom dziaugiuosi
Smagu - nesutik, prieštarauk. Bet juk savo čia cituojamais žodžiais patvirtini, kad psichologinė problema nyksta dėl tavo santykių su katinuku gerėjimo, tarpusavio supratimo, auklėjimo... Ir problemos ryškus nykimas tau sukelia džiaugsmą. Aišku, ir mes visi dėl to džiaugiamės... Kad yra katinas, bet nėra problemos!
Mano katinukas irgi kandžiojasi. Nors dabar jam tik 3 mėnesiai. Bet bijau, kad ši problema nesitęstų visą laiką
Vis viliuosi kad išaugs iš tokio kandžiojimosi amžiaus
Nors jokie sudrausminimai nelabai ir tepadeda.








