Paskutinė mano kelionė į Turkiją

Na, du tulikus aš jau pastebėjau, kai atvykau patį pirmąjį kartą į Turkiją. Kas seka mano nuotykius šioje šalyje, tai tikriausiai prisimena mano viešnagę baro šefo namuose. Kai sykį jo paklausiau, kur čia tualetas, jis pasiūlė man lipti į antrą aukštą, nes pirmajame turkiškas, o antrajame, ponimajete, europietiškas

Tai pats čiurkšdavosi turkiškame, o europietei, reikalui prispyrus, tekdavo kopti sraigtiniais laiptais į antrąjį aukštą. Taigi, nei vienas, nei antras tulikas nebuvo paverstas sandėliuku.
Papildyta:

Nesakau. Tikrai gražūs. Bet ne kurortuose jie lygiai tai pat gražūs, kaip ir kurortuose. Tik daug nuoširdesni ir neįkyrūs.

Na, nedidelę dalį jau paruošiau.

TArsus nėra didelis miestas Turkijos masteliais. JIs yra už 20 km nuo Mersino, bet labai jaukus, turintis gražų senamiestį ir, kaip minėjau, didelį istorinį palikimą. Vėlgi tenka apgailestauti, kad ypatingų komentarų nebus, nes pasivaikščiojimai be gido ir yra pasivaikščiojimai be gido Prašyčiau jau man atleisti. Bet vaizdai bus gražūs.

Tai va, pats pirmas aplankytas objektas - kriokliai. PAsijutau kaip kokiam Belmonte, labai panašu, tik Tarsuse tie kriokliai didesni ir įspūdingesni. Aplinkui, kaip ir pas mus, pilna kavinių. Buvo turkams išeiginės, tad žmonių buvo pilna. Fotkinomės kiek išgalėdami, nes ir diena buvo puiki, ir vaizdeliai verti foto objektyvo.







PAskui nusprendžiau alpinizmu užsiiminėti. Na ir kas, kad batai ant kablų, aš gi sportsmenka Šiaip pavojinga ten buvo karstytis, bet cerberių nebuvo, tad surizikavau. Nuoraukose, aišku, tik gražūs vaizdeliai, pavojaus nesimato

Na, po to jis panoro man parodyti dar keletą mečečių. Tačiau susidūrėme su problema. Ten nelabai kito tikėjimo turistai trainiojasi po jų maldos namus, tad vietinai tam ir nepasiruošę. Be skarelės negalėjau nė per slenkstį pereiti. Dar labia nejaukiai privertė pasijusti tas dalykas, kad palinkui nebuvo matyti apskritai jokios moters, o vyrai maldoms ruošėsi labai rimtai. Prieš įeidami į mečetę jie ne tik nusiauna batus, bet ir nusiplauna kojas, nusiprausia veidą, kaklą...



Kadangi istorija niekada nebuvo mano arkliukas, todėl niekaip nesuprantu, kaip Turkija gali būti susijusi su graikų mitologija. Čia aš kažkodėl labai patenkinta stoviu prie Chimeros statulaitės



Na, po to vis tiek nusprendėme aplankyti kažkokią jau itin seną mečetę. Čia galite pasiskaityti, kuo jau jinai tokia ypatinga



Viduje nebuvo matyti nei prašmatnių kupolų, nei kitų grožybių. Ta mečetė priminė moliu grįstą trobelę su keletu šiuolaikiškų elementų



Aišku, kol aš patekau į tą mečetę, teko palakstyti keletą parduotuvių ir susirasti skarelę. Nusipirkau ir musulmonę eilinį sykį vaidinti pradėjau



Tarsus senamiestis

Smurka, tau kaip katalikei gal bus svarbu, kad tas Tarsus, arba lietuviškai Tarsas, yra miestas, kuriame gimė apaštalas Paulius, vienas iš krikščionybės kertinių "stulpų". Čia aš tau vietoj gido

VA, čia nusifotkinau, kad galėčiau pasiskaityti apie apaštalą PAulių. Tik kažkaip netyčiom stikle atsišviečiau, tad tekstas gal nelabai matysis
O tu buvai tame mieste? Gal daugiau gali papasakot?




Tai kokią religijotyrą studijuoji?
O aš Pauliukui einu vakarienės virti Ten šone dešinėje matote stiklu dengtą paviršių. Po juo - pastatų pamatai iškasti. Matyt Paulius ten gyveno

[quote=Smurka,2006 02 16, 14:37]
Kadangi istorija niekada nebuvo mano arkliukas, todėl niekaip nesuprantu, kaip Turkija gali būti susijusi su graikų mitologija. "


na, kadangi istorija yra šioks toks mano arkliukas , tai pabandysiu atsakyt, kad Graikijos ir Turkijos istorijos yra persipynę kaip kasa: Aleksandro Didžiojo imperija, kuriai priklausė ir Turkija, taip pat Bizantijos imperija, kurios sostine buvo Konstatinopolis, dabartinis Stambulas, tada Otomanų imperija, kurios atveju jau Graikija priklausė jai... Žmonės maišėsi, kultūros maišėsi, tuo pačiu įtakodamos viena kitą. Tik, neduok Dieve, kokiam graikui pasakysi, kad jų kultūroje pilna turkų įtakos (taipogi ir atvirkščiai), tai greičiau nusišaus, nei pripažins...
Nežinau, ar pasakiau ką nors naujo, bet ai, vis gi pasireiškiau
Patinka man tavo pasakojimo stilius, Smurka...

[quote=Šaltmėtė,2006 02 18, 01:18]
[quote=Smurka,2006 02 16, 14:37]
Kadangi istorija niekada nebuvo mano arkliukas, todėl niekaip nesuprantu, kaip Turkija gali būti susijusi su graikų mitologija. "
na, kadangi istorija yra šioks toks mano arkliukas , tai pabandysiu atsakyt, kad Graikijos ir Turkijos istorijos yra persipynę kaip kasa: Aleksandro Didžiojo imperija, kuriai priklausė ir Turkija, taip pat Bizantijos imperija, kurios sostine buvo Konstatinopolis, dabartinis Stambulas, tada Otomanų imperija, kurios atveju jau Graikija priklausė jai... Žmonės maišėsi, kultūros maišėsi, tuo pačiu įtakodamos viena kitą. Tik, neduok Dieve, kokiam graikui pasakysi, kad jų kultūroje pilna turkų įtakos (taipogi ir atvirkščiai), tai greičiau nusišaus, nei pripažins...
Nežinau, ar pasakiau ką nors naujo, bet ai, vis gi pasireiškiau
Patinka man tavo pasakojimo stilius, Smurka...
[/quote]
Ai, nu apie Osmanų imperiją ir Konstantinopolį šiek tiek iš istorijos pamokų vidurinėje mokykloje pamenu. Bet nemaniau, kad graikai Turkijoje karaliavo dar prieš mūsų erą, Dzeuso laikais

Nu matai, o kada tie Dzeuso laikai išvis buvo, jei tokie buvo? tai juk ir yra mitologija. O kad prieš mūsų erą karaliavo, tai taip, vien jau Aleksandras Didysis ir jo imperija.
Jei įdomu, va čia gali biski pasiskaityt
O va čia apie tavo matytą Chimera ir legendos kilmę (ji kilus būtent is Anatolijos pusiasalio, kas man buvo naujiena )

Dar apie kainas.

Pirmą kartą mes su savo draugu "gyvai" susitikome Marmaryje ir praleidome kartu beveik savaitę atostogų. Paskutinę dieną jis jau buvo išleidęs beveik visus pinigus, bet buvo pažadėjęs mane nusivesti pavalgyti tikrojo turkiško maisto, nes viešbutyje, anot jo, nėra net užuominos paie tikrąją turkišką virtuvę.

Na, nuėjom, pavalgėm kažkokių kebabų, lachmandžos ir vaikštom sau gatvėmis. Jis pasakė, kad jam dar liko šiek tiek pinigų ir jis man dar gali nupirkti turkiškų tatli (saldumynų). Bet aš buvau soti ir pasakiau, kad saldumynus mielai pakeisčiau vaisiais. Tai jis už paskutinius pinigus man pripirko visokių vaisių po truputį: porą kekių vynuogių, saujelę slyvų, figų, po du obuolius ir kriaušes. Ir... išvažiavo namo. Po to, kai mes jau rašydavomės laiškus ar bendraudavome per pasikalbėjimų programėles, tai jis man pažadėjo, jog jei kada nors pas jį atvažiuosiu, tai vaisius valgysiu ne po vieną, o kilogramais.

Ir savo pažadą išpildė. O ko neišpildyti, kai viskas pigiai kainuoja. Apelsinai ir mandarinai po litą už kg, o greipfrutai iš viso po vieną lirą (apie du litus) už tris kg. Todėl kai atvežiau aš jam "Trejas devynerias" ir pasakiau, kad labai skanūs kokteiliai su raudonųjų greipfrutų sultimis, tai mes tuos kokteilius plakėm su natūraliomis sultimis. Valgiau ir persimonus, jie mūsų pinigais kainuoja po 2,5 už kg, bet skonis nei iš tolo nepanašus į tuos, kurių teko ragauti Lietuvoje. Turkiškų kai atsikandi, tai sultys per barzdą varva

Pomidorų kg irgi tik litą kainuoja, brokoliai - 1,5, o ir šiaip ten daug visokių žalumynų už centus.

Interneto kavinės - 3 litai už valandą. Stambule (bet čia greičiausiai tik turistų lankomuose regionuose) dvigubai brangiau. Manęs niekur neišleisdavo vienos, labai saugojo. Bet aš pasiprašiau, kad bent porai valandų išleistų, pasakiau, kad noriu pajusti tikrąjį požiūrį į save kaip turistę. Ir ką - ogi nieko. Ramu. Niekas nepuldinėjo iš parduotuvių, dantų neužkalbinėjo ir vidun netempė. Interneto kavinėse už tą pačią kainą dar gaudavau ir kavos išgerti žinoma, kartais nužvelgdavo, pastebėję, kad akių spalva ne tokia (blondinių dažytų ten irgi galima sutikti, tik mėlynakę - jau įvykis), bet jokių įkyrių veiksmų ar replikų nesulaukiau.

Parduotuvėse galima derėtis (jei tai ne prekybos centras). Tuo metu buvo labai daug nukainavimų, tad apsirengti naujais drabužiais buvo galima už Humanos kainas. Na, pavyzdžiui, palaidinės kainavo po 18 litų, labai gražų ir kokybišką velvetinį švarką buvau radusi už 40 litų.

Maistas. Šiaip nepasakyčiau, kad labai pigus. Mėsa ypatingai brangi, išskyrus, aišku savaime, vištieną Dėl to kušgripio vištienos kaina buvo nukritusi iki trijų litų už kg. Tai aš savo palydovui ir sakau, davai, nusiperkam, negi jautieną už 26 litus valgysim. Tai jis pasakė, jog aš galiu valgyti, jei taip jau noriu, o jis nei į burną neįsidės. Labai brangi žuvis, kas mane labai nustebino, juk miestas prie jūros. o ten žuveliokai kainuoja dvigubai daugiau, nei pas mus Lietuvoje. Silkės nėra jokiame pavidale

Pieno produktų kainos panašios, tik grietinės nėra. Nes vieną vakarą nusprendžiau pagaminti studentišką kugelį, o grietinės niekur neradau. Teko jį valgyti su natūraliu jogurtu, irgi labai skanu, skoniu jis primena kaimišką rūgpienį.

Alkoholio kainos nerealios, importiniai gėrimai praktiškai neįperkami. Kartą nusipirkau alaus keturis butelius ir sumokėjau už juos kaip bare - 16 litų Džino butelis 0,3 l talpos - 22 litai, tiek panašiai kainuoja ir rakė, ir paprasta Turkijoje pagaminta degtinė.

Na, apie kainas, rodos, tiek. Jei ką prisiminsiu, pridėsiu

Šiuo metu ten turi būti lietaus sezonas. Turi prilyti tiek, kad visai vasarai užteltų. Bet visos viešnagės metu tik vieną kartą truputėlį pakrapnojo, net sušlapt nespėjau. Nelyja. O tai yra blogai. Bus sausa vasara, jei nelis. Va, šis kanalas per žiemą turi prisipildyti pilas vandens, per vasarą jis išdžiūva. O to vandens kol kas ten vos vos.



Paradoksas, bet viskas, kas gražu ir gera vieną dieną baigiasi Taip ir mano viešnagė. Laukė varginanti kelionė autobusu visą naktį. Bandžiau nufotografuoti tą komfortabilų autobusą, bet nelabai koks vaizdelis gavosi. Sunku buvo pagaut kadrą, nes atostogų savaitė ėjo į pabaigą, labai daug žmonių soty buvo.



Trumpai apie kelionę autobusu. Kaip minėjau, keleivių pervežimo paslaugas ten teikia labai daug firmų, todėl konkurencija didžiulė. Firmos kaip įmanydamos stengiasi įtikti savo klientui ir kas įdomiausia, bilietų galima įsigyti ne tik stotyje, bet ir tų firmų ofisuose kur nors mieste. Jei iki stoties yra tolokai, nuo to ofiso galima važiuoti firmos autobusu, papildomai už nuvežimą mokėti nieko nereikia.

Pačiame autobuse reikia lyg kokiam lėktuve išsijungti mobiliuosius. Iki šiol nesupratau kodėl, bet esą mobiliųjų signalai trukdo autobuso technikai. Na, mačiau, kad ten prie vairo pilna mygtukų visokių, bet vis tiek tas reikalavimas išsijungti mobiliuosius skambėjo neįtikinamai kažkaip.

Važiuojant parodo du filmus. Jei nenori jų žiūrėti, užsidedi ausines ir gali klausytis muzikos, duoda net keturis kanalus pasirinkimui. Miegui prie kiekvienos sėdynės yra po pagalvėlę, tad galvos nereikia daužyt į langą, pagalvėlė apsaugo. Visos kelionės metu keleiviai vaišinami kava, arbata, gaiviaisiais gėrimais, paryčiui keksiuką duoda užkąsti (keista, bet man atrodo, kad aš tai jau rašiau )

Geria įmigus atsitiko dar vienas keistas dalykas. Autobusas sustojo ir šalia sėdėjusi mergina mane pažadino, sako, atsibusk, kontrolė įlipo. Na, aš puolu ieškoti autobuso bilieto, o jinai man rodo kažkokį asmens dokumentą ir sako, kad čia "pasport control" Nu akurat, įlipo kažkokis tai vyras ir visų asmens korteles patikrino. O aš savo pasą buvau giliai bagažan nugrūdusi. Autobuso personalo atstovas tam pareigūnui (jie apsirengę civiliais drabužiais, tad taip ir nesupratau, kas jie tokie ir kurių velnių jiems tuos pasus prireikė tikrinti) pranešė, kad aš turistė iš Litvanijos ir mano pasas bagaže, tai jis, pažvelgęs į mano mėlynas akis, iš karto tuo patikėjo ir neliepė man to paso iš bagažo išgraibyti.

Va, o ryte, kai jau buvom Stambule, irgi keleivius firmos autobusas iš stoties paveža iki Aksarajaus. O man kaip tik ten ir reikėjo, nes iš Aksarajaus tramvajumi galiu nuvažiuoti beveik iki pat savo viešbučio.

Praleidau Stambule dar dvi naktis. Su ypatingais nuotykiais. Sekite

As per Naujuosius sedejau Stambule interneto kavinej, kur valanda buvo 1 lira, tai cia apie 2 litai bus. Cia turbut tavo melynas akis papildomai apmokestino:)
O del zuvies tai as irgi taip ir nesupratau, kodel ji tokia brangi. Draugas man aiskino, kad turkai geri prekybininkai, bet blogi jureiviai ir zvejai. Bet kazkaip manes tas paaiskinimas vistiek neitikino. O del silkes tai apskritai juokinga:) Silke turkiskai yra "ringa". Na bent jau as taip radau zodyne. Tai ta atsivezta silke duodama turkams ragauti, sakydavau, kad cia yra ringa. Nu gerai jie palinkcioja, paragauja ir tada pradeda aiskintis, o kaipgi ta ringa bus turkiskai:))) Jie net nevartoja zodzio "silke" savo kalboje:) Tik jie niekaip negalejo suprasti, kaip gi mes galim valgyti zalia zuvi. Mano draugas ja pries tai mikrobangej pasisilde
Del kainu dar, tai ledai ten brangus ir mazas pasirinkimas. Ten visur rasi tik Algida firmos ledus, kuriu kainos prasideda nuo 1 liros mazdaug, tai 2 litai. Tai cia tokia miniatiurine porcija. O tie kuginiai ledai - 3 litai, na o normalus aplieti sokoladu ant pagaliuko - 4 litai. Paskutiniu metu atsirado vietiniu firmu, gaminanciu ledus, tas pats Ulkeris, bet kainos tai tokios pacios kaip Algidos.
O sokolada jie parduoda tik po 80g, o ne po 100g. Net ir vokieciu Milka, kuri Vokietijoje pardavineja plyteles po 100g, Turkijos rinkai gamina plyteles po 80g.
Papildyta:


Smurka, rasyk greitai. Kad prasidedant naujam turistiniam sezonui lietuvaites turetu patikima gida po Turkija

Na, ką, atsidūriau aš ir vėl tame Stambule. Miestas dyyyyyydelis ir man nepažįstamas. Bet aš gyvenau strategiškai patogioje vietoje, kaip minėjau, netoli visi garsieji lankytini objektai, geležinkelio stotis ir Bosforo sąsiauris. Vos dvi minutės kelio ir aš jau prie jo. Kitoje sąsiaurio pusėje, ant kalvos įsikūręs Galat rajonas, nuolt apgaubtas rūko





Čia pat galima sėsti į garlaivį ir pasileisti į turą Bosforo sąsiauriu. Gaila, kad honkutės anksčiau nebuvau isšiklausinėjusi apie kainas, nes tik vėliau sužinojau, kad šį malonumą galima susiprganizuoti už 30 litų, o pire mūsų priėjęs priėjęs kažkoks išprotėjęs gobšuolis paprašė 120



Kur suksi, kur nesuksi, bet su žuvytėm vis tiek susidursi
Dar prieš kelionę į Stambulą buvau prisiklausiusi ditirambų Bosforo žuvytėms, tad buvau labai rimtai nusiteikusi jų paragauti, juolab kad nikur specialiai jų ieškoti nereikia, čia pat jos žvejojamos, čia pat priduodamos į kavinukes ir kepamos.



O sužvejoja jie štai tokias ar vos vos didesnes žuveles



Bet pats juokingiausias nuotykis buvo (na, graudžiai juokingas), kai aš ieškojau vietikės, kur tų žuvyčių pavalgyti. Prieinu prie vienos kavinės ir pasakau, kad Bosforo žuvelių noriu paragauti. Išneša man ir parodo mažytes žuveles, šiek tiek didesnes, nei matote kibirėlyje ir iškilmingai praneša kainą: 20 lirų už keturias žuveles (tai yra apie 40 litų, išeina po 10 litų už vieną nupiepusią žuvelę) Mano veido išraiška ir savijauta buvo tokia, kad nuo šoko vos į sąsiaurį neįkritau Pgailėjęs manęs, padavėjas nutarė padaryti nuolaidą - už 20 lirų prakalti ne keturias, o šešias žuveles Tai aš padėkojau jam didingai ir nusprendžiau likti tų prašmatniųjų žuvelių neparagavusi.
O iš tiesų, kaip vėliau paaiškėjo, reikėjo tik labiau pašniukštinėti aplinkui ir būčiau radusi žuvelę po 2 liras (apie keturis litus už vieną)

Kadangi turėjau dar dvi laisvas dienas Stambule, nutariau jas išnaudoti istorinių obketų apžvalgai. Deja, nebuuvau apskaičiavusi to dalyko, kad vien už įėjimus į visokius muziejus turiu skirt atskirą 100 eurų. Pinigų turėjau ne tiek jau daug, tad daug ko teko atsisakyti, va, į Sofijos soborą taip ir neužėjau.

Bet aplankiau Topkapių parką - Osmanų imperijos laikų sultonų rezidenciją. Vaizdeliai tiesiog nuostabūs, grožėkitės



Virš arkos - aukso raidėmis iškaltas užrašas



Čia šiaip pastatėlis, likęs šiapus įėjimo


Įėjimas į Topkapių parką kainavo 22 litus, už įėjimą į atskirus parke esančius muziejus reikėjo mokėti papildomai. Bet tie turkai yra plėšikai, kokių reta. Už tą patį iš savų plėšia tik šešis litus. Nežinau, kiek jiems kainuoja įėjimas į Sofijos soborą, bet užsieniečiams - 40 litų (pagailėjau tiek)


Na, tai be gido gi ką ten išsiaiškinsi

Šiaip reikia į Stambulą važiuot jau su ekskursija. Ar bent jau keliaut su didele chebra ir paskui patiems gidą nusisamdyti. Ten jie stovi prie įėjimo, kaip prostitutės ant kaklo lenteles pasikabinę su užrašu "gidas" ir parsidavinėja

Knygos. Gero skaitymo

Kad nepsiklysčiau Stambule, mano pažįstama Vilniuje, prisuko savo internetinį draugą. Pati jinai su juo nebuvo susitikusi, bet garantavo, kad bent virtualiai tas vaikinas jai sudarė padoraus žmogučio įspūdį. Na, jis toks ir buvo, tikrai padorus, jaunas dar, turintis nemažai ambicijų. Lengvai kalba angliškai, lanko pamokas pas Stambule gyvenantį amerikietį, nes planuoja išlošti žaliąją kortą ir emigruoti į JAV.

Šiaip tik išvaizda jo buvo keistoka. Iš priekio kažkiek užneša į Rosą iš serialo "Draugai", o iš profilio - tikras Pinokis, nes jau nosies didumas





Na, bet ne apie tyčerius daina.
Keliaujam toliau po Topkapių parką

Šitie medžiai tai labai įspūdingi, vos ne visos Osmanų imperijos liudininkai





Kur pažvelgsi - vien tik auksas. Sirgo sultonai aukso karštine, matyt





Na, o paskui patraukėme į Dolanbache rūmus. Už įėjimą ten buvo paprašyta net 52 litai (iš jų 12 už tai, kad fotiką su savimi turėjau). Tad teko tik pasitrinti prie įėjimo ir kiūtinti iš kur atvykus.
Sakau, į Stambulą reikia susiruošti atskirai, jei jau nori viską pamatyti. Ir verta nusisamdyti gidą.



Tas karys stovi kaip suakmenėjęs. Gali ten prieš jį vaipytis, tąsytis, kiek tau patinka, o jis - nė krust. Sujudėtų, matyt, tik tuo atveju, jei jo gyvybei grėsrų pavojus. Kiek žinau, šitaip jis budi net 45 minutes




Aš tuos Dolanbache rūmus draugės fotoarchyvuose mačiau, Iš tiesų yra ką pamatyti.

Bet plėšikauja už tą grožį turkai