Teko man palikti savo dukryte 10 dienų,jai tada buvo 1metai ir 3 mėnesiai.Nenoriu net prisiminti.
Aš tada gimdžiau antrą mažylę ir teko ilgiau pagulėti ligoninėj,kuri buvo labai toli nuo namų.Mergaitę palikdavom dieną su močiute ,o vakare tėvelis būdavo su ja ir taip 10 dienų.Tai vyras pasakodavo,kad mergaitė pirmą savaitę labai depresavo,tiesiog negalėdavo pamatyti mano nuotraukos,iš karto apsiašarodavo ir šaukdavo mama
O veštis pas mane į ligoninę nenorėjom,nes bijojom,kad paskui neis jos atplėšti nuo manęs,dar didesnė trauma vaikui bus
Žodžiu,prieš mano gryžimą, dukrytė jau buvo rami ir apie mane nebegalvojo.Aš tai jau maniau iš proto išsikraustysiu,baisiai laukiau susitikimo su ja,taip norėjau apkabinti ją,tiesiog vien nuo minties apie savo dukrelę apsiverkdavau ligoninėj,niekada jos niekam nepalikdavau iki to,todėl sunku buvo mum abiem.Bet pats įdomumas buvo kai gryžau namo,įeinu,puolu prie dukrelės,apsikabinu,pabučiuoju,o ji į mane žiūri,kaip į svetimą žmogų
ir traukiasi atgal prie močiutės.Na ką,aš į ašaras iš kart,kad vaikas manęs nebeprisimena,matau,kad lyg kažką bando atgaminti,bet lyg prisibijo manęs,aš jai atrodžiau lyg ir pažystama,bet kartu jau ir svetima.Situacija tokia,kad aš atsisėdus ant sofos verkiu,o ji šalia sėdi, žiūri į mane ir kažką gavoja(net dabar rašydama apsiverkiau,tokį skausmą teko patirti
)Po to ji ištiesė ranką ir paglostė man galvą,tada pamačiau jos akytėse kažką pažįstamo,vėl šiltas ir mylinčias akis,tačiau vis dar labai atsargiai.Paskui ją užmigdžiau popiečio miego,ir vis galvojau,ne jau reiks pratintis ją prie savęs,ne jau vaikas taip greitai mane pamiršo.Bet kai dukrytė nubudo ir pamačiusi mane ištiesė rankas ir sušuko mama,mano džiaugsmui nebuvo ribų.Viskas gryžo į savo vėžias.Štai tokia mano istorija ir manau,kad vaikai iki 1,5 metų dar labai greitai gali susirasti kitą mamą
Daugiau nenorėčiau to patirti
Dabar mano dukrytei jau 2,5 metai,ir dabar jau ji žino kas yra tėtis ,mama,močiutė,dabar ją ir savaitgaliais drąsiai palieku pas senelius,nes žinau,kad ji mūsų nepamirš,dabar jau yra gana suaugusi,protinga ir supranta,kad vyksta į svečius,o namuose jos visada lauks mama su tėveliu ir sesyte.O va savo antros mažylės dar kol kas niekam nepalieku,nes jos tas amžius 1,3metai,kai mama jai yra viskas ir be jos būti negali
Ir visai nenorėčiau,kad pasikartotų ta pati istorija
pamates, o kai jau pradejome kalbeti, tai puole i glebi, juokinga stebeti buvo 
.
seneliai ji uzeme, visa laika veikloj 
nezinau ka daryciau 
