sveikos
QUOTE(Sielos Sparnai @ 2011 01 07, 23:50)
Ir, taip ne amerikietiška, taip ne banalu. Visai kita filmo dvasia.
aš būtent švediškąjį irgi norėčiau pamatyti- amerikietiškas netraukia
tik kad pas mane su siuntimais ne kas. o amžinai prašyti draugių, kad atsiųstų tą ar aną nemalonu
nebent jos pasigiria, kad neseniai kokį filmą matė, tai paprašau, kad įrašytų, jei dar neištrynė.
QUOTE(muminukas @ 2011 01 08, 20:09)
prisidedu prie tų, kurioms Angelai ir demonai labiau patiko už Da Vinčio kodą.
o aš nė vienos neskaičiau

bet norėčiau abi perskaityt.
Tai pirmoji pažintis su George Orwell. Kodėl pasiėmiau būtent šią knygą? Na, tiesiog todėl, kad ji buvo mažiausiai apšiurusi. Kitos ne tik seno leidimo, bet ir tiek suskaitytos, kad net baisu į rankas paimti- dar koks lapas iškris. Grįžusi į namus perskaičiau anotaciją (įsivaizduokit, ėmiau knygą, nė neįsivaizduodama, apie ką ji) ir truputėlį entuziazmas ją skaityti prislopo- pagrindiniai herojai- gyvuliai, sąsajos su istorija- tai tikrai nesužavėjo manęs.
Taigi, siužetas paprastas : gyvuliai sumano pasipriešinti šeimininkui ir patys valdyti fermą. Tačiau manau, kad skaitant šią knygą reikia būti gan gerai susipažinusiam su tuo laikotarpiu, kai valdė Stalinas. Tuomet įmanoma atrasti sąsajų su tuo laiku. Deja, nors mokykloje istoriją mokausi, bet su siaubu galvoju apie dvyliktos klasės istorijos egzaminą- nes šis mokslas nėra mylimiausias, o istoriniai įvykiai greitai išsitrina iš mano galvos. Tad skaitydama menkai ką galėjau atpažinti, nors pagrindą- diktatūrą- supratau ir suvokiau, apie ką perkeltine prasme buvo šnekama. Todėl tiesiog mėgavausi istorija.
Be galo buvo gaila kai kurių gyvulių, kurie dėl melų turėjo kentėti, o kai kurie- mirti. Puslapių viso labo vos pusantro šimto, jie persiskaitė tikrai greitai. George Orwell rašo gan įtaigiai ir įdomiai, jo pasirinkti personažai-vadovaujantys ir paklūstantys- buvo pasirinkti būtent tie, kuriuos jo vietoje būčiau pasirinkusi ir aš. Svarbiausia, kad žmonės buvo nukelti į antrą planą- jie buvo lygūs su tos fermos gyvuliais, net prekiavo ir gėrė už vieno stalo kartu su kiaulėmis.
Manau, kad galbūt ją kada vėl skaitysiu iš naujo. O šiaip- rekomenduoju.
menkas šis atsiliepimas, bet taip jau yra.
dabar nežinau, ką imsiu
Papildyta:
sugalvojau- imsiu
Julie Powell ,,Džiulė ir Džiulija''.