Išsiliejimo skyrelis 4

Labas aš Turiu problemą, kuri jau trunka apie metus. Tiklsiau skausmą širdyje. Augau aš šeimoje su jausnesniu broliu ir seserimi, ir taip jau nutiko, kad mūsų tėvai yra perdaug užsiėmę vienas kitus, kad galėtų rūpintis pilnai savo vaikais. Mes nebuvom nepamaitinti ar kokie finasiškai apleisti. Tėvų dažnai nebūdavo namie tad man nuo 10 metų teko pradėt rūpintis savo broliu ir seserimi, buvome pametinukai. Buvau atsakinga kad nueitumėme į mokyklą, dėl namų ruošos ir kt. Tad visi 3 anksti tapome atsakingi ir savarankiški žmonės. Su tėvais normalaus ryšio taip ir neturėjome. Nors esame seniai jau suaugę. tėvų apleistumas vaikystėje visus mus pažeidė, ir mes tvarkėmes su savo kompleksais, nežinau kaip tiksliau išsireikšti. Visi trys buvome labai vieningi ir tik vienas kitą turėjome. Su broliu ir dabar gerai sutariu, jis mane kaip mama, teko išmokt jį ir pamokyt ir papeikt ir pagirt bei palaikyti. Su sese ryšys dar stipresnis buvo, jin labiausiai buvo vaikystės paveikta. tad teko jei padėt kovot su sunkumais. Kai pradėjom studijot situaciją pagerėjo, gal aplinka kita, ir visi tapo laimingesni, sesuo ypač atsigavo. Toliau sesuo įsimylėjo graiką, gan vyresnį, ir užsidarė vėl nuo pasaulio, buvo labai sunku su ją bendrauti, bet stengėmės kiek galėjom. Sesuo pastojo, išvyko į graikiją, gimė mergaitė, mirė, tuo metu buvau šalia ir stengiaus tiesiog atstoti mamą sesę ir draugę, bet jin su diena vis labiau užsidarė, grįžo į savo kiautą. Man santykiai jos ir vyro nepatiko, stengiaus nesikišti, bet ir netylėjau. Ji vėl nėsčia, o jinai dingsta visai iš mano gyvenimo, labai retai gaunu atsakymus į laiškus o apie norą bendraut, tai nėr nei kalbos. Aplinkiniai sako pamiršk ją nesikankin. o aš negaliu ji man brangiausias turtas, aš ją juk auginau. Tokia situacija man plėšo širdį, nebežinau ką ir bedaryti. Sakysit gal tarp mūsų kas nutiko ir jin su manimi nebenori bendraut, bet ne. Ji nebendrauja nei su broliu nei su draugėm. Atsiskyrė.

Gal vyras neleidžia
aš siūlau, taip: parašyk jai laišką, kad visada, kad ir kas atsitiktų galės į tave kreiptis, kad ją bet kokiu atveju palaikysi ir padėsi. Ir tiesiog paleisk.... su laiku gal ji panorės bendrauti. Tik nekaltink niekuo.

Sutinku, juk nepriversi jos..O kai ji žinos,kad bet kada gali į tave kreiptis bus ramiau..

dėkui už nuomonę. aš manu taip darysiu, ji žino kas bebūtų aš jos niekad neapleisiu.

manau, svarbiausia, nepriekaištauk gal jos šeimos santykiai ne kokie

Viskas dabar kitaip negu buvo pries tris metus, tai buvo sunku labai sunku. Bet as padariau labai daug, dabar esu verta buti laiminga.....
Tik klausimas - su juo ar be jo ?
Dieve, suteik man jegu.....

geriau laiminga be jo, nei nelaiminga su juo

Oho...nu ir situacija... Uzuojauta ir tau, ir seseriai. Galiu tik isivaizduoti, kiek turejo buti sunku ir skaudu mirus pirmajam vaikeliui. Gal dabar ji per daug paskendusi savo baimese, uztai mazai bendrauja. Gal tik meldziasi, kad viskas butu gerai...? Beje, rasei, kad tavo rysys su sese labai geras, tu ja auginai ir pan., o ji irgi taip pat jauciasi - irgi visalaik kreipesi tik i tave ir tavimi labiausiai pasitikejo..?
Siaip tai suprantama, kad tau labai sunku ja taip imti ir isleisti is akiracio (netgi susidare ispudis, kad jautiesi panasiai, lyg ji butu tavo vaikas), taciau ko gero privalai jai duoti laisve ir tiesiog buti salia, jeigu taves prireiks... O pamatysi, kai gims vaikelis, ir kai jau viskas bus gerai, ir baimes isnyks, tada gal ir santykiai vel pasiltes. Gal ir tas jos vyras kazkiek itakoja jos elgsena, o gal, jeigu tu papriekaistavusi esi del jos pasirinkimo (nes minejai, kad tau jos santykiai su vyru nepatinka), gal ji del to vengia dabar su tavim bendrauti, nes nenori nauju abejoniu...? Na, jeigu jusu tarpusavio rysys tikrai toks stiprus, tiesiog buk nuosirdi su ja, issakyk kaip jautiesi, ka galvoji, kad ja rupiniesi.... ir turetu viskas buti gerai

Tuo labiau jei anksčiau viskas buvo kitaip...

man atrodo, kad as niekam nepatinku, nors niekas su manim net nera bendrave. vienisa akimirka atrodo - nori to ir busi laiminga, o kai isausta ta diena, galvoji ne nenoriu, geriau tas ir tas, atsiriboji, atrodo, kad tai darai negerai , bet veliau gailiesi. kodel man pagailejo normalaus gyvenimo, atrodo isvis negyvenu, o tik mirkstu savo sultyse ir viskas.

Sekso trūkumas juodai rauna stogą , jaučiu , kad išprotėsiu .

Aš labai norėčiau būti tokia laikina auklė, kur vaikutį žiūri kelias valandas, arba iš darželio parveda. Bet mane kankina baimė, kad aš vaikučiui galiu nepatikti, kad bandysiu užmegzti ryšį su juo, bet jam nepatiksiu. Nors ta baimė nepagrįsta, esu taip jau darius, mergytę žiūrėjau ir jai labai patikau, ir tie vaikučiai, kur mano mama žiūrėjo, irgi veržėsi pas mane, norėjo su manim bendrauti. Nebuvo tokių atvejų, kai vaikutis sakytų, nenoriu tavęs, dink iš čia, bet baisu, kad gali būti.