Chm... truputi nesmagu skaityti kai kuriu naturalisciu komentarus.

Moterys, gal kazkiek bandykime viena kita suprasti, graziai patarti, o ne is karto smerkti, lyginti su pedofilams vaikus parduodanciom mamom ir pan! Mes visos skirtingos. Skausma mes nevienodai pernesame, ka jau kalbeti, kad gimdymai nebuna visom vienodi. Jeigu moteris labai bijo rinktis naturalu gimdyma, tai ne akmenimis metykite, o bandykite graziuoju ikalbeti, padrasinti. Kalbat apie meile vaikui, apie motinystes sventuma, bet kai atveriate burnas, tai klaiku skaityti.
Siais laikais, medicina pazengus kaip niekad anksciau, bet procentaliai daugeja moteru, paniskai bijanciu gimdymo. Ir nebutina cia vaidinti didvyriu. Taip jau yra, kad mes dabar gan retai susiduriame su skausmu. Jei gimdyve labai bijo, ji gamina stresinius hormonus, gimda isitempia, ir gimdymas tampa dar sunkesnis, viskas vyksta dar leciau, o jautrumas skausmui dar labiau padideja. Vaikui taip pat perduodami tie visi nervai. Nieko nera tame gero. Tokiems atvejams galiausiai vis tiek prireiks epiduros, ar is to gali buti komplikacijos, ir isvis teks daryti CP.
Manau, jeigu yra nezmoniska baime, pries galutinai nusprendziant rinktis CP, vertetu ir su pscihologu pabendrauti ir sekmingu istoriju pasiklausyti. Ruostis gimdymui. Svarbiausia nekaltinti saves, kaip cia kai kurios bando, kad busi bloga mama, esi egoiste ir pan. Tu nesi tokia viena. Tik kuo ramiau viska priimsi, tuo viskas lengviau turetu klostytis. As pati nezinau, ar man pavyks taip pasiruosti

, nes baimes tikrai yra nemazai, bet tikiu, kad atrasiu tinkamu budu ja nugaleti ar bent kaip reikiant apmalsinti. Galu gale, jei bus labai blogai, naturalus gimdymas klostysis sunkiai, epiduros, CP alternatyvos visada islieka. Bet gana nemazas sansas, kad visgi viskas nebus taip ziauriai blogai

To visoms ir linkiu