QUOTE(laukianti29 @ 2011 05 02, 14:13)
ir aš nesusilaikiau - jei jau tokia progresyvi, tai bent rašyt išmoktumėt - juk irgi civilizacijos laimėjimas, kai pagalvoji, ane 
cia ne lietuviu kalbos egzaminas kad butinai rasyti be klaidu
Aš tai nesuprantu temos reikšmės ir prasmės pačiai autorei, užvedusiai šią diskusiją. Pasiskaičius jos postus, pozicija aiški - tik CP.
Suprasčiau, kad abejotų, diskutuotų, svertų, o dabar gi tik "pozicijas laiko". Tai koks tikslas - žūt būt savo sprendimus pateisint?
Papildyta:
manot, kad be klaidų reikia rašyt tik tada?
Suprasčiau, kad abejotų, diskutuotų, svertų, o dabar gi tik "pozicijas laiko". Tai koks tikslas - žūt būt savo sprendimus pateisint?
Papildyta:
QUOTE(niamniuska @ 2011 05 02, 15:42)
manot, kad be klaidų reikia rašyt tik tada?
QUOTE(S.w.a.t @ 2011 05 02, 13:09)
tai nesunku numanyti:) nes pries 10-20 metu buvo tik uzuomazgos palankiu vaikui ligoniniu, tik atsirado info apie zindyma ir dar ne taip drasiai buvo skatinama zindyti pacioms, nebuvo net ideju apie gimdyma kitaip, nei buvo iprasta..ir tt..
o ka turim dabar?
...
tikiu, kad ateityje netgi bus galima pasirinkti ir Lotoso Gimdyma..
blogiau tikrai nebus..bus tik geriau..
jei tuo netikit..uzkurkit tema apie tai po 20 metu..galesim paziureti ir as asmeniskai pasidziaugsiuo tuo, kad buvau teisi;)
Siaip inete pasisakanciu history yra laisvai prieinamos..Gebene pasakojo apie savo gimdymus..neminejo jokiu traumu, apie ka forume, ne vienoj temoj inkscia Daukantiene..tad as tikiu, kad su Mp ji vaikams perduos teisinga poziuri i visa tai:)
o ka turim dabar?
...tikiu, kad ateityje netgi bus galima pasirinkti ir Lotoso Gimdyma..
blogiau tikrai nebus..bus tik geriau..
jei tuo netikit..uzkurkit tema apie tai po 20 metu..galesim paziureti ir as asmeniskai pasidziaugsiuo tuo, kad buvau teisi;)
Siaip inete pasisakanciu history yra laisvai prieinamos..Gebene pasakojo apie savo gimdymus..neminejo jokiu traumu, apie ka forume, ne vienoj temoj inkscia Daukantiene..tad as tikiu, kad su Mp ji vaikams perduos teisinga poziuri i visa tai:)
Kaip mano mama perdavė man savo žinias, patirtį nė nespecialiai pasakodama ar panašiai, tad labai abejoju ar mano dukra pasirinktų cp, jei tai nebus būtina arba iš viso negimdyti vaikų. Pasikartosiu, menu save, glaudžiančią prie krūtinės lėlytes, tą patį matau savo dukroje, nors nė minties nedaviau, kad va, reikia maitinti lėlytes kaip mamytė maitina broliuką. Viskas tas persiduoda dar ir kitais būdais, juk gydytojai mūsų kūnus teišmano 5% ką jau ten apie sielą, intelektą, net instinktus, kuriuos daug kas teigia, kad mes neturim, tad...
O šiaip, atsakysiu šioje temoje, jei ji dar egzistuos po tiek metų kaip gi ta mano dukra gimdė
QUOTE(vikutuke @ 2011 05 02, 14:27)
Labai keista, kas ten jums tokio baisaus pasirodė? Aš būtent tų vaizdų prisižiūrėjus ir nutariau kad man pavyks pagimdyti pačiai. Man atrodo visiškas nesubrendimas yra nesugebėti pasiryžti duoti PAČIAI savo vaikui gyvenimo, jeigu jau sugebėjau pastoti.O kad save mylit, tai čia neabejotina, tik reikia gerai pagalvoti ar mylit save labiau už viską?Apsisprendimas pastoti mano akim jau savaime yra auka savo būsimam vaikeliui - natūralus gimdymas yra tik viso to tąsa.Žodžiu nereikia norėti sausai išlipti iš balos.
Cezario pjūvis yra bet kokiu atvėju chirurginė operacija su savo minusais ir komplikacijų rizika, ir nereikia čia kelti jo ant pjedestalo- čia ne progresyvus mąstymas , o sakyčiau labiau regresyvus, kai nebesuprantama kada ir kam galima taikyti medicinos išradimus.Išprūsimo trūkumas t'sakant.
Cezario pjūvis yra bet kokiu atvėju chirurginė operacija su savo minusais ir komplikacijų rizika, ir nereikia čia kelti jo ant pjedestalo- čia ne progresyvus mąstymas , o sakyčiau labiau regresyvus, kai nebesuprantama kada ir kam galima taikyti medicinos išradimus.Išprūsimo trūkumas t'sakant.
Nenorėjau čia berašyt, nes tema ne apie cp, bet kadangi toliau taip aklai aukštinamas cp, tai mano draugei (vėlgi jūsų pačių, cp pirkėjų, argumentais) darė cp, tik ne pirktinį, o realiai vaikiukas sėdėjo, tad buvo būtinas ir planinis, nejautra spinalinė, užkrėtė jai ten, pūliniai susidarė užpakalinėj šlaunies dalyje, gydytojai išleido su kraujo užkrėtimu namo, namie ji nualpo, gryžo į ligoninę jau su sepsiu, buvo vežama į Kauną skubiai, su labai brangiais antibijotikais ją vos ne vos atpumpavo. Ligoninėj ji išbuvo tris mėnesius - per tą laiką nematė dukrytės ir negalėjo jos maitint krūtimi, nors prieš tai vaikelį gimdė natūraliai ir maitino iki dviejų metukų. Šiai dienai ji pati turi invalidumą ir ruošiasi teismams, vat kokia patirtis. Tai čia cp buvo būtinybė, o taip sveikom moterim pirkt ir tapti tokia pačia komplikacijų galimybe, na man nesuvokiama...
QUOTE(laukianti29 @ 2011 05 02, 17:13)
ir aš nesusilaikiau - jei jau tokia progresyvi, tai bent rašyt išmoktumėt - juk irgi civilizacijos laimėjimas, kai pagalvoji, ane
Fui,
, kazkoks kaimo sindromas 
. Kiek tenka bendrauti kitomis kalbomis, isskyrus lietuviu, niekada tokio nesu macius 
, na pataiso kartais maloniai ( sis zodis rasosi taip... sorry,sorry 
) ir tiek 
.
QUOTE(gebene @ 2011 05 02, 17:31)
Nenorėjau čia berašyt, nes tema ne apie cp, bet kadangi toliau taip aklai aukštinamas cp, tai mano draugei (vėlgi jūsų pačių, cp pirkėjų, argumentais) darė cp, tik ne pirktinį, o realiai vaikiukas sėdėjo, tad buvo būtinas ir planinis, nejautra spinalinė, užkrėtė jai ten, pūliniai susidarė užpakalinėj šlaunies dalyje, gydytojai išleido su kraujo užkrėtimu namo, namie ji nualpo, gryžo į ligoninę jau su sepsiu, buvo vežama į Kauną skubiai, su labai brangiais antibijotikais ją vos ne vos atpumpavo. Ligoninėj ji išbuvo tris mėnesius - per tą laiką nematė dukrytės ir negalėjo jos maitint krūtimi, nors prieš tai vaikelį gimdė natūraliai ir maitino iki dviejų metukų. Šiai dienai ji pati turi invalidumą ir ruošiasi teismams, vat kokia patirtis. Tai čia cp buvo būtinybė, o taip sveikom moterim pirkt ir tapti tokia pačia komplikacijų galimybe, na man nesuvokiama...
Mano pažįstamai gimdant didelio svorio naujagimį natūraliai stuburas "išsinėrė", to pasekoje irgi ligoninės, operacija, reabilitacija ir tt. Taip pat nematė savo vaiko 4mėn. Taip, kad tų istorijų iš siaubo kambarėlio yra abiejose stovyklų pusėse. Kiekviena žinom po kelias siaubingas istorijas, atsitikusias draugei, kaimynei, bandradarbės pusseserei ir tt. Bet šiaip nereik ieškot gal minusų nei natūral nei CP gimdyme, jei viskas gerai gimdai natūraliai, jei REIKIA darai CP.
QUOTE(Ende @ 2011 05 02, 18:04)
Mano pažįstamai gimdant didelio svorio naujagimį natūraliai stuburas "išsinėrė", to pasekoje irgi ligoninės, operacija, reabilitacija ir tt. Taip pat nematė savo vaiko 4mėn. Taip, kad tų istorijų iš siaubo kambarėlio yra abiejose stovyklų pusėse. Kiekviena žinom po kelias siaubingas istorijas, atsitikusias draugei, kaimynei, bandradarbės pusseserei ir tt. Bet šiaip nereik ieškot gal minusų nei natūral nei CP gimdyme, jei viskas gerai gimdai natūraliai, jei REIKIA darai CP.
Būtent, gimdai natūraliai, jei sveikatos sutrikimai gimdyvei ar kūdikiui - cp, bet pirkimui cp - nepritariu kategoriškai
QUOTE(visata8 @ 2011 05 02, 18:08)
Fui, , kazkoks kaimo sindromas . Kiek tenka bendrauti kitomis kalbomis, isskyrus lietuviu, niekada tokio nesu macius , na pataiso kartais maloniai ( sis zodis rasosi taip... sorry,sorry ) ir tiek .
, kazkoks kaimo sindromas . Kiek tenka bendrauti kitomis kalbomis, isskyrus lietuviu, niekada tokio nesu macius , na pataiso kartais maloniai ( sis zodis rasosi taip... sorry,sorry ) ir tiek .kaip šauksi, taip atsilieps.
Ilgai nesinorėjo čia rašyti. Netikęs pokalbis. Siūlau moderatorėms jį uždaryti, nes skatina vaidus ir destrukciją.
Norėjau parašyti tik toms kurios abejoja (toms kurios pirko/perka/pirks nerašau, nesivarginkite, nekomentuokite).
Abejojančioms:
Mes moterys bręstame, spuogais apsikrauname, ištystame, vėl suapvalėjame, sunokstame, pastojame, gimdome, žilstame, prakaituojame, raukšlėjamės, senstame... Niekas gyvenime nepraeina be pėdsakų. Tik ankstyva mirtis - vaistas nuo raukšlių. Kvaila priešintis prigimčiai.
Aš žmones skirstau į turinčius vaikų, ir neturinčius (be visų kitų kategorijų, aiškų). Pirmieji - savo vaiko buvimą ir gerovę regi aukščiau savosios, jų gyvenimas sukasi nebe apie save, apie kitą/kitus. Antrieji - pirmųjų nesupras. Tarp antrųjų kartais pasitaiko netyčia paklydusių ir apsivaikavusių. Jie leidžia visą gyvenimą bandydami "atsigauti" po gimdymo, "atgauti formas" ir t.t.t.... "ištrinti" vaiko atėjimo pėdsakus, atiduoti jį lavinimo institucijoms greičiau, sėkmingiau... Jų deja nemažai.
Bet mes visos turime šansą TAPTI motinomis be išlygų, be jokių gręžiojimųsi į buvusį grožį/gyvenimą/fiziologiją/karjerą. Taip, vaikui gimus viskas pasikeičia, bet to nesigailima. Nes gyvenimas staiga tampa NUOSTABIAI KITOKS.
Linkiu taip ir padaryti - atsiduoti savo hormonams, evoliucijos / Dievo šauksmui (kam kas svarbiau), intuicijoms - ir BŪTI mama. O ne bijoti ir ieškoti lengvesnio (o ar tikrai?) kelio. Niekas neprilygsta moteriai nėštumo pabaigoje - kai ji pritvinksta motinystės, kūdikio, gimdymo nuojautos ir baimės, džiugesio, kad tuoj susitiks su kūdikiu, hormonų ir kitų fluidų. Jos stiprybės, gebėjimų ir ryžto nesuvokti negimdžiusioms. Sulaukite, gimdykite, žindykite - neieškokite minusų iš anksto.
Minusai atsiranda tik dėl netinkamai suteiktos pagalbos, blogai pasirinktos strategijos (juk kartais prireikia CP iš tiesų), blogų medikų ir sunkių ligų/būklių (jų labai reta).
Mano abu gimdymai vaginaliniai ir natūralūs (be medikamentų ir kitokios pagalbos). po nėštumų ir gimdymų buvę šalutiniai reiškiniai: vienos siūlės plyšimukas (pirmo gimdymo), hemorojus (pagydomas per keleta savaičių), sunkumas nueiti į tualetą - trumpai po pirmo gimdymo. Po žindymo (antrasis tebesitęsia) - pakitusi krūtų forma (oi). Skausmo buvo, bet jis - kaip druska gyvenimui... Be druskos gyvenimas prėskas.
Esu gydytoja, mokslininkė. Tvirtinu, kad visi veiksniai veikiantys motiną ir kūdikį nėštumo ir gimdymo metu TURI įtakos: vaistai, operacijos, gimdymo būdas, maistas, oras, nuotaika, aplinka... Rinkimės atsakingai.
Ir nebijokime būti moterimis ir mamomis.
O ta mama, aprašyta Lryte, mano akyse - puiki mama. Lenkiu galvą.
Norėjau parašyti tik toms kurios abejoja (toms kurios pirko/perka/pirks nerašau, nesivarginkite, nekomentuokite).
Abejojančioms:
Mes moterys bręstame, spuogais apsikrauname, ištystame, vėl suapvalėjame, sunokstame, pastojame, gimdome, žilstame, prakaituojame, raukšlėjamės, senstame... Niekas gyvenime nepraeina be pėdsakų. Tik ankstyva mirtis - vaistas nuo raukšlių. Kvaila priešintis prigimčiai.
Aš žmones skirstau į turinčius vaikų, ir neturinčius (be visų kitų kategorijų, aiškų). Pirmieji - savo vaiko buvimą ir gerovę regi aukščiau savosios, jų gyvenimas sukasi nebe apie save, apie kitą/kitus. Antrieji - pirmųjų nesupras. Tarp antrųjų kartais pasitaiko netyčia paklydusių ir apsivaikavusių. Jie leidžia visą gyvenimą bandydami "atsigauti" po gimdymo, "atgauti formas" ir t.t.t.... "ištrinti" vaiko atėjimo pėdsakus, atiduoti jį lavinimo institucijoms greičiau, sėkmingiau... Jų deja nemažai.
Bet mes visos turime šansą TAPTI motinomis be išlygų, be jokių gręžiojimųsi į buvusį grožį/gyvenimą/fiziologiją/karjerą. Taip, vaikui gimus viskas pasikeičia, bet to nesigailima. Nes gyvenimas staiga tampa NUOSTABIAI KITOKS.
Linkiu taip ir padaryti - atsiduoti savo hormonams, evoliucijos / Dievo šauksmui (kam kas svarbiau), intuicijoms - ir BŪTI mama. O ne bijoti ir ieškoti lengvesnio (o ar tikrai?) kelio. Niekas neprilygsta moteriai nėštumo pabaigoje - kai ji pritvinksta motinystės, kūdikio, gimdymo nuojautos ir baimės, džiugesio, kad tuoj susitiks su kūdikiu, hormonų ir kitų fluidų. Jos stiprybės, gebėjimų ir ryžto nesuvokti negimdžiusioms. Sulaukite, gimdykite, žindykite - neieškokite minusų iš anksto.
Minusai atsiranda tik dėl netinkamai suteiktos pagalbos, blogai pasirinktos strategijos (juk kartais prireikia CP iš tiesų), blogų medikų ir sunkių ligų/būklių (jų labai reta).
Mano abu gimdymai vaginaliniai ir natūralūs (be medikamentų ir kitokios pagalbos). po nėštumų ir gimdymų buvę šalutiniai reiškiniai: vienos siūlės plyšimukas (pirmo gimdymo), hemorojus (pagydomas per keleta savaičių), sunkumas nueiti į tualetą - trumpai po pirmo gimdymo. Po žindymo (antrasis tebesitęsia) - pakitusi krūtų forma (oi
). Skausmo buvo, bet jis - kaip druska gyvenimui... Be druskos gyvenimas prėskas.Esu gydytoja, mokslininkė. Tvirtinu, kad visi veiksniai veikiantys motiną ir kūdikį nėštumo ir gimdymo metu TURI įtakos: vaistai, operacijos, gimdymo būdas, maistas, oras, nuotaika, aplinka... Rinkimės atsakingai.
Ir nebijokime būti moterimis ir mamomis.
O ta mama, aprašyta Lryte, mano akyse - puiki mama. Lenkiu galvą.
Aldyte, labai gražiai parašėt, lenkiu galvą.
QUOTE(Ende @ 2011 05 02, 15:55)
O šiaip tai, tiek CP, tiek vaginalinis gimdymas turi savų minusų savų pliusų.
Jei jau žiūrint savo pažįstamų ratą, tai vaginalinio gimdymo pasibaigusio kažkokiomis komplikacijomis vaikui arba mamai žinau daugiau atvejų, nei kad taip pasibaigusių CP operacijų. Bet manau tai todėl, CP buvo padaryta žymiai mažiau nei, kad natūraliai gimdžiusių.
Jei jau žiūrint savo pažįstamų ratą, tai vaginalinio gimdymo pasibaigusio kažkokiomis komplikacijomis vaikui arba mamai žinau daugiau atvejų, nei kad taip pasibaigusių CP operacijų. Bet manau tai todėl, CP buvo padaryta žymiai mažiau nei, kad natūraliai gimdžiusių.
As taip pat tokiu zinau daugiau
Aldyte, labai graziai isdestet nuomone ..
Malonu skaityt, kai argumentuotai ir taktiskai zmogus moka destyt mintis, nevadinant oponenciu visokiais zodeliais, kurie buvo pries tai
Aldyte, pagarba
Na tikrai pagarba Aldytei.
Nėštumas pakeičia moterį kardinaliai. Jei ne pačios patirtis - gal ir nepatikėčiau. Aš irgi buvau savimyla,didelė savimyla. Tokia, kuri puse metų prieš planuojant pastoti ieškojo tinkamiausio kremo nuo strijų ir gydytojo - atliekančio "perkamus" cezarius.Paklausytumėte ką aš kalbėjau prieš metus - ausys linko.
Dabar ir pačiai baisu,lygiai taip pat dabar šneka ir mano vaikų neturinčios draugės.Kai pastojau, neliko jokių svarstymų apie CP. Viską darai kad būtų geriau vaikeliui.Man keista klausyti tokių svaičiojimu apie skausmo baime...
Už mamas, tikrąja to žodžio prasme
Nėštumas pakeičia moterį kardinaliai. Jei ne pačios patirtis - gal ir nepatikėčiau. Aš irgi buvau savimyla,didelė savimyla. Tokia, kuri puse metų prieš planuojant pastoti ieškojo tinkamiausio kremo nuo strijų ir gydytojo - atliekančio "perkamus" cezarius.Paklausytumėte ką aš kalbėjau prieš metus - ausys linko.
Dabar ir pačiai baisu,lygiai taip pat dabar šneka ir mano vaikų neturinčios draugės.Kai pastojau, neliko jokių svarstymų apie CP. Viską darai kad būtų geriau vaikeliui.Man keista klausyti tokių svaičiojimu apie skausmo baime...Už mamas, tikrąja to žodžio prasme
