QUOTE(Tyliai_SV @ 2011 04 17, 23:35)
Kol vaikai bando vonioje jūrą padaryti, sakau, parašysiu ir aš. Nes kažkaip labai kabina šita tema.
Pagimdžiau du vaikus natūraliai, esu vegetarė, rūšiuoju šiukšles, ieškau sveikesnė maisto ir pan. Vienu žodžiu turiu visus kozerius būti ta "natūraliste". Bet kartu galvoju, kad cezaris yra vienas iš geriausių pasiekimų žmonijos istorijoje. Jo dėka išgelbėjama begalės vaikų ir mamų. Kaip ir epidūras yra neišvengiamas mūsų laikų išradimas. Mano nuomone diskutuoti kas geriau yra labai sudėtinga. Nes kaip ne viena rašė - tai yra be galo individualu. Kiekviena mes esam kitokia, kiekviena gimdom kitaip ir jei aš du pagimdžiau natūraliai, tai nereiškia, kad taip bus ir trečią kartą. Aš manau, kad mes gyvename tokiame amžiuje, kai iš tiesų galime rinktis. Ir būtent ta galimybė rinktis konkrečioje situacijoje geriausia variantą ir yra geriausia. Esu skaičius nemažai darbų ir mokslinių tyrimų, kurie teigia epidūro ir cezario žalą. Kaip pavyzdžiui tai, jog cezario metu gimę vaikai labiau linkę į rizikingą, neapgalvotą elgesį ar depresyvias reakcijas į gyvenimo sunkumus. Bet tai, kad yra tokia tendencija, nieko nepasako apie jūsų konkretų vaiką. Jis po cezario gali ir puikiai vystytis, ir puikiai įveikti gyvenimo sunkumus. Be to tai tik tendencijos, gyvenime mes formuojames nuo kompleksinių dalykų ir jei turim polinkį, nereiškia, kad jis išsivystys. Be to, jei kalbant apie natūralumą, dažnai kartais bandoma idealizuoti praeitį. Taip, esu skaičius šimtamečių moteriškių gimdymų liudijimų. Skausmo tose istorijose nelabai yra. Jos dirbdavo sunkiai, kad užsidirbtų duonai, pagimdydavo ir laukuose ir vėl dirbdavo. Panašu, kad jos buvo pakantesnės skausmui. Ir tikriausiai mes tokie nesame. mes išlepome. Bet aš nenoriu gyventi tuose laikuose, visų pirma dėl to, kad procentas išgyvenančių vaikų būdavo 50/50. Be to man patinka tai, kad aš galiu paskaityti knygą vakare, užsiimti savo hobiu ar rūpintis tuo, ką skanaus pasiūlyti savo šeimai ir man nereikia 5ą ryto keltis karvių melšti ir galvoti kaip iš vis išmaitinti šeimą per žiemą. Ir už tai mes mokame tam tikrą kainą. Mano kuklia nuomone, jei mama negali ištverti skausmo, tai geriau jau ji pasidaro tą epidūrą, nei patiria skausminį šoką (kas yra vienas iš natūralaus gimdymo galimybių). Kartais epidūras padeda ir paspartinti gimdymo eigą, jei moteris per daug įsitempia nuo skausmo. Ir jos kaltinti dėl to nematau prasmės. Juk jei ji galvos, kad yra nevykus mama, nes nepagimdė visai natūraliai - klausimas ar tai nebus didesnė psichologinė trauma jai ir vaikeliui. Taigi, mes kiekviena renkamės ir džiaukimės, jog galime rinktis.
Tiek prirašius noriu dar pridurti, kad giliai širdyje labai linkiu visoms patirti sklandų, natūralų gimdymą. Tikrai mano gyvenime tai patys giliausi patyrimai. Ir kartu linkiu kiekvienai labai atsakingai pasirinkti tai, kas geriausiai tinka jai.
Pagimdžiau du vaikus natūraliai, esu vegetarė, rūšiuoju šiukšles, ieškau sveikesnė maisto ir pan. Vienu žodžiu turiu visus kozerius būti ta "natūraliste". Bet kartu galvoju, kad cezaris yra vienas iš geriausių pasiekimų žmonijos istorijoje. Jo dėka išgelbėjama begalės vaikų ir mamų. Kaip ir epidūras yra neišvengiamas mūsų laikų išradimas. Mano nuomone diskutuoti kas geriau yra labai sudėtinga. Nes kaip ne viena rašė - tai yra be galo individualu. Kiekviena mes esam kitokia, kiekviena gimdom kitaip ir jei aš du pagimdžiau natūraliai, tai nereiškia, kad taip bus ir trečią kartą. Aš manau, kad mes gyvename tokiame amžiuje, kai iš tiesų galime rinktis. Ir būtent ta galimybė rinktis konkrečioje situacijoje geriausia variantą ir yra geriausia. Esu skaičius nemažai darbų ir mokslinių tyrimų, kurie teigia epidūro ir cezario žalą. Kaip pavyzdžiui tai, jog cezario metu gimę vaikai labiau linkę į rizikingą, neapgalvotą elgesį ar depresyvias reakcijas į gyvenimo sunkumus. Bet tai, kad yra tokia tendencija, nieko nepasako apie jūsų konkretų vaiką. Jis po cezario gali ir puikiai vystytis, ir puikiai įveikti gyvenimo sunkumus. Be to tai tik tendencijos, gyvenime mes formuojames nuo kompleksinių dalykų ir jei turim polinkį, nereiškia, kad jis išsivystys. Be to, jei kalbant apie natūralumą, dažnai kartais bandoma idealizuoti praeitį. Taip, esu skaičius šimtamečių moteriškių gimdymų liudijimų. Skausmo tose istorijose nelabai yra. Jos dirbdavo sunkiai, kad užsidirbtų duonai, pagimdydavo ir laukuose ir vėl dirbdavo. Panašu, kad jos buvo pakantesnės skausmui. Ir tikriausiai mes tokie nesame. mes išlepome. Bet aš nenoriu gyventi tuose laikuose, visų pirma dėl to, kad procentas išgyvenančių vaikų būdavo 50/50. Be to man patinka tai, kad aš galiu paskaityti knygą vakare, užsiimti savo hobiu ar rūpintis tuo, ką skanaus pasiūlyti savo šeimai ir man nereikia 5ą ryto keltis karvių melšti ir galvoti kaip iš vis išmaitinti šeimą per žiemą. Ir už tai mes mokame tam tikrą kainą. Mano kuklia nuomone, jei mama negali ištverti skausmo, tai geriau jau ji pasidaro tą epidūrą, nei patiria skausminį šoką (kas yra vienas iš natūralaus gimdymo galimybių). Kartais epidūras padeda ir paspartinti gimdymo eigą, jei moteris per daug įsitempia nuo skausmo. Ir jos kaltinti dėl to nematau prasmės. Juk jei ji galvos, kad yra nevykus mama, nes nepagimdė visai natūraliai - klausimas ar tai nebus didesnė psichologinė trauma jai ir vaikeliui. Taigi, mes kiekviena renkamės ir džiaukimės, jog galime rinktis.
Tiek prirašius noriu dar pridurti, kad giliai širdyje labai linkiu visoms patirti sklandų, natūralų gimdymą. Tikrai mano gyvenime tai patys giliausi patyrimai. Ir kartu linkiu kiekvienai labai atsakingai pasirinkti tai, kas geriausiai tinka jai.
paskaiciau ir palengvejo







