Gimdyme dalyvavę artimieji:

Vaziuodama i GN (gimdyt) pamirsau ranksluoscius O kadangi gyvenam uz kauno, o grizinet nesinorejo, tai uzlekiau pas mama ir paemiau ranksluoscius su paaiskinimu, kad varom pas draugus su vyru i pirti Tiksliau vyras varo, o as tik padalyvausiu Kita diena paskambinau mamai ir sakau "Ka veiki? (buvo sestadienis) " Sako "Kotletus kepu" Tai sakau, baiginek su tais kotletais atvaryk su anuku susipazint

Mano mama labai jautri, pergyvena del visokiausiu smulkmenu, is muses drambli per akimirka padaro, ,ir poto dar puse metu del to pergyvena... + dar megeja is jaudulio samone prarasti
tai jai tikrai ne vieta tokiose atrakcijose

Mano mama truputeli buvo atejusi i gimdykla ir nieko blogo as nemaciau Tuo tarpu vyras isejo uz duru.

ne nenorėčiau, jokiais būdais...jau geriau viena

Mamo mama paklause, gal as noreciau, kad ji butu, bet as nusprendziau buti viena

Mano mama labai jautri, pergyvena del visokiausiu smulkmenu, is muses drambli per akimirka padaro, ,ir poto dar puse metu  del to pergyvena...  + dar megeja is jaudulio samone prarasti 
tai jai tikrai ne vieta tokiose atrakcijose   
[/quote]

na, mano mamai ir anytai tai aplamai net vyro dalyvavimas gimdyme didžiausias tabu... joms siaubas, košmaras ... anyta net pasibaisėjo nuotrauka, kur man tik ką gimusi dukrytė ant krūtinės, o jau nėštukės su pasikėlusiom bliuzelėm ir gražiai švytinčiais pilveliais - tai čia iš vis viršūnė net neįsivaiduoju, kai jie patys savo vaikus ,,pasidarė" bet kad jai gimdymai buvo daug lengviau nei kakojimai... o pieno ,,neturėjo" nuo pirmos dienos, kaip ir dauguma tais laikais (prieš gerus 40 metų), o mane dar vos ne iki dabar kamantinėja, ar dar žindau, nors jau pusė metų, kai nežindau

o mano daktaras pasakojo istoriją, kai viena mama vadovavo daktarams prie dukros gimdymo- tai jis pasiūlė, tai gal man išeit, jūs čia dviese su dukra pagimdysit... tai jau ji susivyniojo ir išėjo, o paskui daktarai per gimdyklos langą užmatė ją lauke nualpusią tai buvo daugiau šokinėjimo aplink mamą, nei aplink gimdyvę... tai nuo to karto sakė, ir mes nelabai pageidaujam, kad mamos dalyvvautų prie dukrų gimdymo, o vyrams- net rekomenduoja, bet irgi sakė buvo tokių atvėjų, kurie išėjo ir išėjo iš gimdyklos su visam net ir iš tos gimdyvės gyvenimo... nu nežinau kiek tame tiesos, bet ko tik šiais laikais nebūna

MB išėjo jau tik per patį gimdymą (ne su visam ), bet man ir to užteko, kad bent iki tiek pabuvo o toliau jau juk daktarų reikalas, nes ko gero irgi būtų aukštyn kojas užvertęs , nes jis iš tų, kur pamato kraujo lašą ir alpsta, tai dar iš vis džiausgiuos, kad šaunuolis per visus sarėmius kartu išbuvo ir daug padėjo o į gimdyklą per džiaugsmo ašaras tai galutinai sugrįžo tik iš trečio karto jau gimus dukrelei
Papildyta:
aš dar sugrįžtu dėl pirmajame psl papasakotos istorijos, kaip močiutė medikė nualpo vos vandenis pamačiusi....
vat tai sako daugumoj ir būna, kai svetimo skasumui žmogus pasidaro nejautrus- nes toks darbas, o dėl savo išgyvena visai kitaip... esu girdėjus, kad chirurgui atvežė operuoti jo žmoną po avarijos, tai ją apdangstė taip, kad tas daktaras nematytų, jog tai savas žmogus... ir klasiokas chirurgas pasakojo, kad artimuosius ,,mieliau perleistų" kolegoms...
na aš čia jau nugrybavau kiek į pievas, bet... iš tos pačios medicinos serijos

O jei kažkaip net silpna pasidarė pagalvojus, kad mama galėtų dalyvauti gimdyme, labai pritariu kažkurios moters, pasakytai frazei, jog mama gynėja, kuri neleis, kad mažąją jos mergytę kas skriaustų.
Mano manymu, "gimdyti" turėtų abu tėvai, prie gimdyvės turėtų būti jos vyras, o mamos, močiutės, tetutės ir draugės šioje situacijoje ne prie ko.

as gulejau ligoninej, nes buvo uzsiteses nestumas, tad kai suleido skatinamuosius paskambinau vyrui, atleke su mama akimirksniu, abu saunuoliai prasikankino su manimi visa diena ir esu labai dekinga, nes be ju palaikymo butu buve labai sunku!as su mama esu labai artima, tad labai labai ramiai jauciausi kai uzejus saremiui ji laikydavo mano ranka nors ji ypac jautri, bet laikesi labai labai suniai!saremiai truko 10 h, gyd apziurejo pasake kad dar negreitai, tad vyras isejo atsigerti kavos ir bac prasiseda visi pradejo lakstyti, mat buvo kelios gimdyves, ir ka mano mamyte neturejo jau kur detis o dabar labai dziaugiasi kad buvo kartu...

O man mamos galia būtų, kam jai tie nervai bereikalingi. Gal jeigu su uošvene gerai sutarčiau, gal ir norėčiau jos, bet tik kaip preido prie vyro. Be jo savo gimdymo neįsivaizduoju.

Norėčiau,kad mama būtų su manim, išties nežinau kas labiau nei ji sugebėtu man padėt, bet yra kaip yra, kartu bus MB

vyras gerai kaip dalyvauja

Na nezinau kaip su vyrais ar su kuo , sale manes visa laika nuo pradzios iki galo mama buvo nes labai bijojo kad man ko nenutiktu .

Nuo pat pradžių iki pat galo buvo vyras mes net nesišnekėjom apie tai ar dalyvaus jis gimdyme kažkaip kol mano mama jo nepaklausė tai jis iškarto net negalvojęs atsakė, kad taip lyg tai būtų savaime suprantamas dalykas ir aš tuo labai džiaugiuos