Aš gimdžiau su teta. Esu jai labai dėkinga

Viskas, ko man reikėjo, tai tik jos rankos, į kurias įsikibdavau per sąrėmius. Per visas 6val. viena kitai tepasakėm vos kelius žodžius, nes tvyrojo begalinis susikaupimas, susitelkimas į kvėpavimą ir plepalams nebuvo nei noro, nei laiko. Paduodavo ji man vandens kartais, sukišdavo žvakutes kaklelio minkštinimui. Bandė masažuot nugarą, bet mane tas be galo nervavo, tai paprašiau, kad liautųsi.
Draugė gimdė su vyru, tai pasakojo, kad vos ne iki stūmimo jie šoko gimdykloj ir anekdotus pasakojo.
Taip kad viskas priklauso nuo gimdyvės, jos norų ir situacijos. Svarbiausia, padedantysis asmuo turi jaustis tvirtai, nes juk eina padėt gimdyvei. Jei pati nervinsies, tai manau, kad geriau tada išvis neit