taigi, taip atsidūrėm pas T. iš pradžių atrodė, kad jis toks pasipūtęs ir bendrauja per atstumą.
bet paskui, kažkaip įsivažiavom.
galvoju, gal ir pliusas, kad kalbų nemoku, nes jei viską būčiau supratusi,ką jis ten aiškina, negyvai būčiau nusitriedus.
čia gi buvo, kad per pirmą konsultaciją, kai darė echoskopiją aiškino jis ten man kažką. liepė susileist difereliną ir atvažiuoti. taigi, vyras paskambino užregistruoti. tai paskui man ir parašė:" būti tada ir tada. nevalgius, negėrus. manau pati supranti dėl ko".
aš, žinoma, kad ne. puoliau klausinėti visų, kurias pažįstu, visos kaip susitarę:" matyt tyrimus kokius tai darys". tada vyro prašau, kad paskambintų ir paklaustų kodėl čia taip reikia, o jis " tai savo supermamų paklausk".

kai nuvažiavom, paaiškėjo, kad buvo cista. ir jei nebūtų sumažėjusi, būtų punktavę.
tai viena laimė, kad nežinojau.
užtat nuo to karto vyriškis buvo visur su manim. ir kai mažiukus dėjo, buvo.dargi pirštu į ekraną baksnojo, nes aš nieko ten nemačiau.
pasipasakojau
