istorija tokia;
Mokyklos laikais ir tik mokyklos ribose vaikiskai draugavau su vienu klases berniuku . Draugyste ir baigesi kartu su mokslais, tiesiog paprastai, naturaliai visi nuejom savais keliais, kitaip negalejo buti.
As turiu seima, mylima zmogu, vaiku viskas gerai.
Pries kazkiek, mazdaug 7-8 metus, vaikinukas zuvo nuo bandito rankos gindamas drauga. Suzinojau, kad buvo prasigeres, nesukures seimos ir vienintelis vaikas seimoje...Vaziavau i laidotuves, labai buvau sukresta. Kai Nakvojau pas klasioke,( kita ryta ji turejo laidoti) susapnavau, kad esu su juo didziuleje pievoje, kur pilna zmoniu su sparnais . Jie buvo ramus, laimingi. Jis lyg man rode viska. Klasiokas paeme mane uz rankos ir eme kelti aukstyn i dangu...bet paskui paleido ir atsisveikino, tada viskas dingo. Atsikeliau rami, palaidojau ramia sirdimi. Daugiau lyg ir nebesapnavau jo arba nieko isimintino.
Taigi dar po kiek metu, praeita vasara, ivyko klases susitikimas ir kai as su vyru atvykau ten, staiga mane apeme isterinis verkimas, kad klaseje nera ir niekada nebebus to zmogaus. kazkaip nesuvokiau as jo mirties fiziskai.
Sia nakti sapnuoju:
A) Kad mano sunus yra mires, matau ji stovinti su baltais marskiniais, kostiuminem kelnem. sapnas trumpas, ryskus. Prabundu ir vyrui trumpai papasakoju, viena aki pramerkus, vyras isvaziuoja i darba, man bucki duoda ir miegu toliau.
sapnasB)
Vyksta klases susitikimas ir as pamatau minetaji klasioka, su baltais marskiniais, kostiuminem kelnem, pasitempusi, grazu. Ziuri jis i mane giliai ir apima jausmas, kad pasiilgau, kad myliu, nors tokiu jausmu nera buve istikruju. (Sapne neprisimenu savo realaus gyvenimo, vyro, vaiku).Pribegu laiminga, mes sokam ir as jam pasakau zodzius "myliu tave zuiki, labai pasiilgau" kuriuos realiai tik savo vyrui sakau ir sakydama sapne pajauciu netikruma siu zodziu, kad ne jam jie skirti, tada pasimetu, lyg suvokiu sekude, kad yra kitas zmogus. Pasokam, jis dingsta. Jauciu ilgesi, veinatve, ieskau vel jo visur ir paskui pamatau sedinti, ziuri i mane, mataruoja kojomis, labai apsidziaugiu! paskui staiga suprantu, kad jis mires istikruju, kad as tik viena ji matau. ir prabundu. Per visa sapna jis neprataria nei zodzio, sklinda meiles jausmas, pasitempimo, lyg draugiska ranka, lyg jis kazka daugiau zinotu , nei as. visa laika tik labai giliai ziuri ir randasi tik del manes, lyg kazka man sako. ka jis man nori pasakyti? ka tai reiskia? po dvieju tokiu sapnu jauciusi labai durnai. labai myliu savo vyra, vis del jo jaudinuosi, gal cia kas susije. o tada sunus panasiam pavidale? istikruju nezinau is kurio galo galvoti.
gal kam kokiu ideju yra?
