Laukiuosi trečio

Aš kai laukiausi mano nuojauta šaukė, kad sūnus, nors du jau buvo. Tiesa pasakius ir norėjau sūnaus. Vyras sakė, kad esu egoistė Taip kad esu pagerbta tarp vyrų

kad išeities jokios nėra: nieko nepakeisi, vis tiek mylėsi. atrodė, kad šįkart bus berniukas, nes jaučiausi daug geriau nėštumo pradžioj, o paaiškėjo, kad ir trečia dukra. buvo sunku patikėt, bet pripratau ir esu patenkinta. žinau, kad bus nemažiau tobula nei pirmos dukros gi mamos myli vaikus ne dėl lyties.

Sutinku, kad mama myli savo vaiką ne lytį, tik šiaip labai smalsu būna kartais, niežti paklaust O pas tave trys dukriukai??? Kaip miela Būsi aprūpinta senatvėje viskuo Lėks pas tave dukraitės su anūkėliais visų švenčių proga Aš nerealiai džiaugiuosi vieną turėdama, bent iš jos tikiuosi, kad mūsų su tėtuku užaugus nepamirš, lankys, globos Nors visko gyvenime būna ir sūnūs kartais dukras aplenkia

O aš neturiu jokių nuojautų, bet lygiai taip pat neturėjau ir su pirmosiomis bet kai laukiaus ir pirmos, ir antros,man taip nesvarbu buvo,kad net gydytojų neklausiau...O dabar... Net prieš užmigdama prašaus,kad sapne pasisakytų nepasisako Išbandžiau visus skaičiavimus,kiek tik yra, visus žaidimėlius. Žodžiu, baigiu nuprotėt. Žinau,kad mylėsiu,kas bebūtų, bet ... Bandau save "nugesint" , bet ,manau,kad nusiraminsiu (džiaugsiuos arba susitaikysiu) tik tada,kai sužinosiu, o to tikiuosi genetikos centre lapkričio pradžioje,taigi,laukti ne tiek daug ir teliko..

Tiesiog buvo įdomu, ar aš čia viena tokia....

O nėštumas šis labai skiriasi nuop pirmųjų..na bet tai gi nieko nereiškia,kaip sako,tik mitas...

Nu aš tai pabūsiu nepopuliari, bet visų pirma nuo pirmos minutės,kai jau išsiaiškinau, kad nėščia, žinojau, jog tai berniukas. Žinojau ir su pirmais dvem. Tiesiog labai stipri nuojauta. Ir kažkaip man labai gražu, kai moteris augina tris ir daugiau sūnų, todėl visai nebuvo to noro būtinai mergytė.... Vyras irgi žinojo, nei karto nesuabejojo, net kai aš bandžiau jį pratinti, kad gali būti ir mergaitė. Bet čia aišku atmetus visus nuogastavimsu dėl sveikatos, dėl vystymosi, na kad vaikas būtų SVARBIAUSIA sveikas. Ir žinoma, kad net jei būtų buvusi mergytė, meilė nei kiek ne mažesnė.




Man irgi, nors ir labai greitas, vos per tris valandas viskas įvyko, bet dar dabar pamenu tą skausmą. O po to buvo nukraujavimas, palatoj nualpau, po to bandžiau daryti duris ir nualpau į koridorių, tai ačiū D. pamatė. Užtai bijau labai bijau trečio gimdymo, bet dirbu su savim.



Na jau pasikartosiu, nėra skirtumo, nes juk svarbiausia, kad viskas būtų gerai. Bet meluočiau, jei sakyčiau, kad tiek neįdomu, kad net echo nežiūriu. Ne, man labai smalsu buvo visus tris nėštumus, net pasąmonėje žinant, kas bus.
Šį kartą jutau didelį spaudimą iš aplinkos, tiesiog įkalbėjimą, kad dabar tai jau mergaitė ir svarbiausia, kad neva mes norim, nes žmonės linkę stereotipiškai mąstyti, tad atrodo savaime suprantama, kad po dviejų bernų norisi mergytės. O mes su vyru kadangi nujautėm, žinojom, ir kažkaip labai patenkinti tuo esam. Tai net neaiškinam kitiem. Kai pernai laukiausi antro, draugė iš Amerikos paklausė, gal žinau ko, pasakiau, kad berniuko, sako "oi sorry", tai parodo, koks žmonių standartizuotas mąstymas, kad būtinai turi būti porelė. Nieko prieš neturiu ir poreles,tik noriu pasakyti, kad kartais sunku suprasti, kad visai esi laimingas būtent tokiu variantu....



Na dėl to mane nerimas iš tikrųjų ima, galvoju, o kas bus senatvėje, tačiau iš karto pamąstau, kad bus tai, ką pati išauklėsiu, tad stengsimės taip auklėti, kad ir sūnūs nenumestų tėvų ir rūpintųsi, jei ne taip, kai moterys, tai juk gali ir kitaip pagalbą suteikti, kad tik būtų nuoširdus rūpestis.

na taip.
pati esu antra iš trijų dukrų visos klasiokės man pavydėjo, nes viena turėjau panašaus amžiaus seses ir jokių mušeikių broliukų
Papildyta:


tik nedėk dėl to vilčių - aš pati nusvilau.
atrodė, kad tikrai tikrai bernas, savijauta ir t.t., ėjau į echo tik išgirst, kad berniukas, nes "žinojau", o pasakė, kad tikrai mergytė negalėjau patikėt

Aš ir nededu Žinau,kad mitas. Nuojautų nėra jokių, yra tik didelis noras, kurį gali sumaišyti su "nuojauta" . Ir tikrai meluočiau,jei sakyčiau,kad man jokio skirtumo. Na žiūrėsim, kas bus., bet kokiu atveju , nieko nepakeisi

sveikutės, man ištiesų nėra skirtumo kas bus, tik tėveliui kirba ar bus vyru ar moteru dauguma, čia kaip per rinkimus.
Man dagiau aktualu sužinoti išanksto, dėl to kokios spalvos rubelius reikes susiruosti.
Tik labai užknisa, kai seneliai pradeda vaikų klausinėti kuris ko labiau nori. Berniukas aišku sako brolio nes turi tik sese, o mergaitė - sesės, nes turi tik brolį. Tai išbariau tėvus, kad čia ne tas dalykas kuri pasirinksi....

Na, jei aš jau turėčiau skirtingų lyčių, trečias man irgi jau nebūtų skirtumo,kas... Dėlto ir klausiau tų mamų, kurios turi tos pačios lyties du vaikelius ir laukiasi trečio..
O dėl klausimų, tai taip, neišvengsi to, visi "jaučia pareigą" ne tik paklausti, bet dar ir "žinoti", ko tu turi norėt.
Man svarbiausia tik mūsų šeima, pasikalbam tarpusavy, pasvajojam ir galiausiai nutariam,kad "mylėsim,kas bebūtų" .O ką mano visi kiti, tikrai man giliai DZIN, net ir tie patys seneliai

Sveikos trečiakartės

Skaitau jūsų temą, nes ir pati kažkada tikiuosi tapti daugiavaike

Kas dėl vaikų lyties.. Pati su pirmu nėštumu svaigau apie berniuką, net minties neturėjau, jog ten gali būti mergytė.. 30 sav pasakė, kad berniukas, labai džiaugiausi. Su antruoju nėštumu galvojau jog mergaitė pačioje pradžioje, bet gydytoja jau 12 sav apšvietė neprašyta jog berniukas. Iš tikrųjų dabar kai mažyliai paauginti, ir tarp jų tik dveji metai skirtumas, labai džiaugiuosi, jog jie vienos lyties, jiems kartu labai smagu, nors aišku, konkurencija žvėriška

meluočiau jei sakyčiau, kad trečios nenoriu dukrytės, tikrai labai noriu netgi mintyse jau seniai kalbuosi su dukryte, prašau plaukti, neskubėti dar, nes reikia ant kojų atsistoti tėveliams, esu sugalvojusi vardų mergaitiškų aišku, suprantu, kad tai kvaila, ir kad reikia norėti sveiko vaiko... Na bet noriu.... Todėl planuosiu trečiąjį vaiką, kai norėsiu tiesiog leliuko, nepaisant lyties... Save pažįstu, mylėčiau trečiąjį berniuką tikrai nemažiau nei kitus, ir nebūtų kažkokio baisaus nusivylimo, gal tik akimirkai šmėkštelėtų liūdesiukas, kad ir vėl bernas...

Ale tikrai kad visiem rūpi Užtai niekam ir nesakom, nors ir žinom. Tegu pasinervina

O dar geriausia būna kai tetos pradeda burti, pagal tai ką valgai saldžiai ar rūgščiai, man sakydavo jei bamba iššokus tai bus berniukas, arba kažkada paprašė parodyti rankas, tai pagal tai kaip parodai delnu į viršų ar į apačią nuspėja kokia bus lytis. Tokie dalykai irgi užknisa pasijunti bandomu triučiu




Na kadangi čia bendras forumas tai ir aš pasisakiau ar svarbi mažylio lytis, netiesiogiai atsakinėdama į tamstos klausimą.
Nežinau kokios lyties pirmus vaikus turi, tačiau plačiau šiais klausimai gali pasiskaityti:

1. jei turi mergaites: http://www.supermama...?...1414&st=240
2. jei turi berniukus: http://www.supermama...?...8348&st=480

Nors ir čia buvo kuo įvairiausių mamų atsakymų, bet visos pritarė, kad mylėsime koks bebūtų