.Mes ir laukiam 3 angeliuko 
Labai laimingi esam,nors aisku buvo visokiu svarstymu,pries pastojant,ilgai planavom si mazyli,o pastojau is pirmo karto
QUOTE(IngaB. @ 2012 11 04, 14:38)
Sveikutes,Jungiuosi ir as prie Jusu .Mes ir laukiam 3 angeliuko Labai laimingi esam,nors aisku buvo visokiu svarstymu,pries pastojant,ilgai planavom si mazyli,o pastojau is pirmo karto
.Mes ir laukiam 3 angeliuko Labai laimingi esam,nors aisku buvo visokiu svarstymu,pries pastojant,ilgai planavom si mazyli,o pastojau is pirmo karto Sveika prisijungus
Pasiskaiciau pirmus puslapius ir ramiau pasidare...Irgi tokios pacios mintys del ateities,del visuomenes poziurio...Bet negaliu kovot su tuo noru dar vienam mazyliui,turbut metu prireike,kol isidrasinau veiksmams...o ir nemazi jau pirmieji 
Labai mergytes noriu,db laukiu kol galesiu testa darytis,kazkaip tikiu,kad jau turiu
Papildyta:
Man seima visada pirmoj vietoj,visi tie skudurai,pedikiurai,manikiurai man taip pavirsutiniska atrodo... 
Papildyta:
Dar pridesiu,kad pati turiu 3 seses ir tikrai yra nuotabu visoms susirinkus...
Papildyta:
"Man akušerė poliklinikoj sakė, kad dabar daug šeimų laukia trečio vaikelio, sako, ateina nauja mada:) Taigi gal po truputį pradės keistis visuomenė nuomonė, kad jeigu daugiavaikiai, vadinasi - asocialai Pasirodo, mes mamos, besilaukdamos trečio kūdikėlio, esame MADINGOS"
Beja,mano pirmieji du vaikuciai netyciukai,tai tas planavimas ir laukimas man nauja patirtis ir sakyciau,biski erzina Labai nekantri as
Labai mergytes noriu,db laukiu kol galesiu testa darytis,kazkaip tikiu,kad jau turiu Papildyta:
QUOTE(Grigė @ 2012 01 31, 15:10)
Sveika, galvą aukštyn Aš pati laukiuos trečio vaikelio ir be proto jo troškau Aišku, yra sakančių, kad bus sunku, kad reikia gyvent ir dėl savęs, bet juk dar yra laiko iki senatvės 
Turiu magistro diplomą, dar neturiu 30 m, galėčiau lakstyti su draugėmis, darytis manikūrus, pedikiūrus, bet šiuo metu esu mama ir dirbu patį svarbiausią ir sunkiausią darbą - auginu vaikus, ir tegul nedrįsta man niekas to prikišti 
Kaip supratau, didžiausia problema yra mamos nuomonė, bet juk tu savo nuomonę irgi turi? 
Mama yra svarbus žmogus, bet vaikai yra dar svarbesni, be to, jei neklystu, vyras nėra nusiteikęs prieš 3 vaikelį? Man asmeniškai, svarbiausia buvo vyro nuomonė, o ne mamos, tėčio, sesės ar kaimynų. Ir tikrai neverta krimstis, jei kažkas nepritaria... Tikrai neturim milijonų (ir tūkstančių neturim ), bet didžiuojuos savo šeima, juk tai - vertybė, o ne kazkokie londonai ar niujorkai. Taigi mažiau nervuokis, mažiau depresuok, yra milijonai verkiančių porų, kurie negali turėti nė vieno vaikelio, o tu turėsi net 3
Aš pati laukiuos trečio vaikelio ir be proto jo troškau Aišku, yra sakančių, kad bus sunku, kad reikia gyvent ir dėl savęs, bet juk dar yra laiko iki senatvės Turiu magistro diplomą, dar neturiu 30 m, galėčiau lakstyti su draugėmis, darytis manikūrus, pedikiūrus, bet šiuo metu esu mama ir dirbu patį svarbiausią ir sunkiausią darbą - auginu vaikus, ir tegul nedrįsta man niekas to prikišti Kaip supratau, didžiausia problema yra mamos nuomonė, bet juk tu savo nuomonę irgi turi? Mama yra svarbus žmogus, bet vaikai yra dar svarbesni, be to, jei neklystu, vyras nėra nusiteikęs prieš 3 vaikelį? Man asmeniškai, svarbiausia buvo vyro nuomonė, o ne mamos, tėčio, sesės ar kaimynų. Ir tikrai neverta krimstis, jei kažkas nepritaria... Tikrai neturim milijonų (ir tūkstančių neturim ), bet didžiuojuos savo šeima, juk tai - vertybė, o ne kazkokie londonai ar niujorkai. Taigi mažiau nervuokis, mažiau depresuok, yra milijonai verkiančių porų, kurie negali turėti nė vieno vaikelio, o tu turėsi net 3 Man seima visada pirmoj vietoj,visi tie skudurai,pedikiurai,manikiurai man taip pavirsutiniska atrodo... Papildyta:
Dar pridesiu,kad pati turiu 3 seses ir tikrai yra nuotabu visoms susirinkus...
Papildyta:
"Man akušerė poliklinikoj sakė, kad dabar daug šeimų laukia trečio vaikelio, sako, ateina nauja mada:) Taigi gal po truputį pradės keistis visuomenė nuomonė, kad jeigu daugiavaikiai, vadinasi - asocialai Pasirodo, mes mamos, besilaukdamos trečio kūdikėlio, esame MADINGOS"
Beja,mano pirmieji du vaikuciai netyciukai,tai tas planavimas ir laukimas man nauja patirtis ir sakyciau,biski erzina
Labai nekantri as 
nežinau, gal man pasisekė, bet nesusidūriau su nuomone, kad trys vaikai jau asociali šeima. kaip tik visi su žypsenom palydi, kai einam su dviem ir dar pilvinukas matosi. visokių yra žmonių, bet tie kurie užjaučia, tai aš juos irgi užjaučiu, čia ne aš vargšė vaikais apsikrovus, o jie , kad nesuvokia kas yra laimė.
, kad nesuvokia kas yra laimė.
nzn as tai is tu kurios tik uz vaikucius, o tuolab jei yra galimybe juos apgaubti meile, rupesciu ir suteikti viska kas reikalingiausia mes kolkas turim 2 berniukus, bet neatsisakom po keliu meteliu padidinti savo seima pagranduku
visada su vyru svajojom apie didele seima ir tikiuosi ir toliau nei norai nei galimybes nepasikeis
mes kolkas turim 2 berniukus, bet neatsisakom po keliu meteliu padidinti savo seima pagranduku visada su vyru svajojom apie didele seima ir tikiuosi ir toliau nei norai nei galimybes nepasikeis
QUOTE(Patrika @ 2012 10 18, 21:16)
O aš neturiu jokių nuojautų, bet lygiai taip pat neturėjau ir su pirmosiomis 
bet kai laukiaus ir pirmos, ir antros,man taip nesvarbu buvo,kad net gydytojų neklausiau...O dabar... 
Net prieš užmigdama prašaus,kad sapne pasisakytų nepasisako 
Išbandžiau visus skaičiavimus,kiek tik yra, visus žaidimėlius. Žodžiu, baigiu nuprotėt. Žinau,kad mylėsiu,kas bebūtų, bet ... Bandau save "nugesint" , bet ,manau,kad nusiraminsiu (džiaugsiuos arba susitaikysiu) tik tada,kai sužinosiu, o to tikiuosi genetikos centre lapkričio pradžioje,taigi,laukti ne tiek daug ir teliko..
O nėštumas šis labai skiriasi nuop pirmųjų..na bet tai gi nieko nereiškia,kaip sako,tik mitas...
bet kai laukiaus ir pirmos, ir antros,man taip nesvarbu buvo,kad net gydytojų neklausiau...O dabar... Net prieš užmigdama prašaus,kad sapne pasisakytų nepasisako Išbandžiau visus skaičiavimus,kiek tik yra, visus žaidimėlius. Žodžiu, baigiu nuprotėt. Žinau,kad mylėsiu,kas bebūtų, bet ... Bandau save "nugesint" , bet ,manau,kad nusiraminsiu (džiaugsiuos arba susitaikysiu) tik tada,kai sužinosiu, o to tikiuosi genetikos centre lapkričio pradžioje,taigi,laukti ne tiek daug ir teliko..O nėštumas šis labai skiriasi nuop pirmųjų..na bet tai gi nieko nereiškia,kaip sako,tik mitas...
Pasiskaičiau savo ankstesnius pasisakymus,kai dar turėjau vilties...Dabar jau nebeturiu. Buvau echoskope, trečia ir vėl mergaitė. Jaučiuos žiauriai nusivylus...kaip bebūtų, matyt, visiems skirtingai, man lytis buvo labai svarbu....
Labai pavydžiu toms (aišku, gerąja prasme), kurių svajonės išssipyldo...juk čia visam gyvenimui...
QUOTE(Patrika @ 2012 11 10, 09:56)
Pasiskaičiau savo ankstesnius pasisakymus,kai dar turėjau vilties...Dabar jau nebeturiu. Buvau echoskope, trečia ir vėl mergaitė. Jaučiuos žiauriai nusivylus...kaip bebūtų, matyt, visiems skirtingai, man lytis buvo labai svarbu.... Labai pavydžiu toms (aišku, gerąja prasme), kurių svajonės išssipyldo...juk čia visam gyvenimui...
Labai pavydžiu toms (aišku, gerąja prasme), kurių svajonės išssipyldo...juk čia visam gyvenimui...anksčiau galvojau, kad nesąmonės norėt vienos ar kitos lyties, koks gi skirtumas, bet dabar jaučiuosi blogai dėl to kad ...noriu, tik atvirkščiai nei jūs, mergaitės. suprantu, kad kai vaikas žiūrės į tave savom akelėm, laikysi ant rankų, glausi ir mylėsi ir atrodys , kad kitaip ir būt negali. bet tas kaltės jausmas prieš mano atveju berniuką vistiek išlieka. tiesa aš dar nežinau, kas bus tas trečias, ir man lyg ir neturėtų būti skirtumo, juk turiu ir sūnelį ir dukrytę, bet yra kaip yra. stengiuosi rast sau pateisinimų, bet pateisinimai tik dar labiau stiprina kaltės jausmą, juk rodos čia turi būti sau visiškai atviras ir sąžiningas...tiesiog, man atrodo, kad mergaitę lengviau suprast, vyrų pasaulis visai kitoks, ir kol vaikas mažas, tai tikrai jokio skirtumo, bet paauga, ir atrodo, kad imu nesuprasti ko iš tikro reikia mano sūnui, aišku, čia didžiąją dalį jis gauna iš tėvo, juk jie vyrai, bet aš jaučiuosi kažkaip keistai, nes negaliu iki galo suvokti, tai iššūkis. gal dėl to tiesiog egoistiškas mano noras, kad su mergaite lengviau? bet juk gyvenime būna, kad kaip tik tai ko labiausiai nenorėjai, o gavai, pasirodo, esantis tiesiog geriausias dalykas, kas tau galėjo nutikti
. tai stengiuosi save valdyti, nurašau tai ir hormonams, stengiuosi nenusistatyt, kad nebūtų to nusivylimo, jis tikrai klaikus jausmas...
QUOTE(jot.ka @ 2012 11 10, 12:25)
bet juk gyvenime būna, kad kaip tik tai ko labiausiai nenorėjai, o gavai, pasirodo, esantis tiesiog geriausias dalykas, kas tau galėjo nutikti . tai stengiuosi save valdyti, nurašau tai ir hormonams, stengiuosi nenusistatyt, kad nebūtų to nusivylimo, jis tikrai klaikus jausmas...
. tai stengiuosi save valdyti, nurašau tai ir hormonams, stengiuosi nenusistatyt, kad nebūtų to nusivylimo, jis tikrai klaikus jausmas...Aš irgi žinokit, kol dar nežinojau, tai ir garsiai nekalbėjau , ir jei kas pasakydavo- "na tai bus berniukas", šokdavau į akis,kad taip negalima kalbėt...Kaip save apgaudinėjau...
Po to,kai sužinojau,atrodo, viskas sugriuvo ant manęs su milžiniška jėga, ir dabar suvokiu, kad nebuvau tam pasiruošus visiškai...
QUOTE(Patrika @ 2012 11 10, 10:32)
Aš irgi žinokit, kol dar nežinojau, tai ir garsiai nekalbėjau , ir jei kas pasakydavo- "na tai bus berniukas", šokdavau į akis,kad taip negalima kalbėt...Kaip save apgaudinėjau... Po to,kai sužinojau,atrodo, viskas sugriuvo ant manęs su milžiniška jėga, ir dabar suvokiu, kad nebuvau tam pasiruošus visiškai...
Po to,kai sužinojau,atrodo, viskas sugriuvo ant manęs su milžiniška jėga, ir dabar suvokiu, kad nebuvau tam pasiruošus visiškai...na taip, sunku, kai yra širdy giliai giliai viltis, kad svajonė išsipildys. o seniai sužinojot? gal tiesiog dabar reikia laiko, su ta mintim apsiprast...
Na aš turiu abiejų lyčių vaikų ir man gal pasiselė kad po pirmos dukros po metų gimė sūnus- kažkaip jaučiausi labai laiminga ir jaučiau pilnatvę. Kad trečias taip pat berniukas, labai nusivylė mano dukra- tada jai buvo 11, ji labai laukė sesutės, išėjus iš echo net verkė ( dabar brolį dievina ).
Dabar laukiuosi penkto, čia mano antra santuoka. Vyras nebuvo vedęs, pirma mūsų bendra yra mergaitė. Dabar taip pat dukrytė. Neslėpsiu- norėjau sūnaus gal daugiau dėl vyro, dėl jo tėvo, nes jis vienintelis sūnus, brolių neturi o pusbroliai augina dukras. Juokais sako, kad aš paskutinė viltis pratęst pavardę Su visais nėštumais aš labai jaučiau kas bus ir visada pasiteisino. Ir dabar taip jaučiau sūnų kad, kai genetikė pasakė kad mergaitė, net žaktelėjau kad negali būt Širdy kirminukas graužė gal pora dienų. Bet nebuvo taip kaip Patrikai, nebuvo tokio baisaus nusivylimo. Vis sakiau sau, kad tas vaikiukas viską jaučia ir jau jis tai tikrai nekaltas dėl to, kas pas jį tarp kojų. Ir aš nekalta- lytis priklauso nuo vyro. O dar labai palaikė vyras, jis nerodė jokio nusivylimo ir pasakė; ,,sūnų aš jau turiu, koks skirtumas kokia jo pavardė." Mat mano trečiąjį jis augina nuo pusantrų metų, vaikas jį vadina ir laiko tėveliu.
Patrika, jei jaučiat kad nesusitvarkot su savo jausmais, gal reiktų pasikalbėti su psichologu? Nereikia bijoti šių specialistų. Nes su tokiu ,,grūzu'' širdy ir jausmuose kentėsit ne tik Jūs bet ir ta varkšė mergaitė augdama.
).Dabar laukiuosi penkto, čia mano antra santuoka. Vyras nebuvo vedęs, pirma mūsų bendra yra mergaitė. Dabar taip pat dukrytė. Neslėpsiu- norėjau sūnaus gal daugiau dėl vyro, dėl jo tėvo, nes jis vienintelis sūnus, brolių neturi o pusbroliai augina dukras. Juokais sako, kad aš paskutinė viltis pratęst pavardę
Su visais nėštumais aš labai jaučiau kas bus ir visada pasiteisino. Ir dabar taip jaučiau sūnų kad, kai genetikė pasakė kad mergaitė, net žaktelėjau kad negali būt Širdy kirminukas graužė gal pora dienų. Bet nebuvo taip kaip Patrikai, nebuvo tokio baisaus nusivylimo. Vis sakiau sau, kad tas vaikiukas viską jaučia ir jau jis tai tikrai nekaltas dėl to, kas pas jį tarp kojų. Ir aš nekalta- lytis priklauso nuo vyro. O dar labai palaikė vyras, jis nerodė jokio nusivylimo ir pasakė; ,,sūnų aš jau turiu, koks skirtumas kokia jo pavardė." Mat mano trečiąjį jis augina nuo pusantrų metų, vaikas jį vadina ir laiko tėveliu.Patrika, jei jaučiat kad nesusitvarkot su savo jausmais, gal reiktų pasikalbėti su psichologu? Nereikia bijoti šių specialistų. Nes su tokiu ,,grūzu'' širdy ir jausmuose kentėsit ne tik Jūs bet ir ta varkšė mergaitė augdama.
QUOTE(Patrika @ 2012 11 10, 10:32)
Aš irgi žinokit, kol dar nežinojau, tai ir garsiai nekalbėjau , ir jei kas pasakydavo- "na tai bus berniukas", šokdavau į akis,kad taip negalima kalbėt...Kaip save apgaudinėjau... Po to,kai sužinojau,atrodo, viskas sugriuvo ant manęs su milžiniška jėga, ir dabar suvokiu, kad nebuvau tam pasiruošus visiškai...
Po to,kai sužinojau,atrodo, viskas sugriuvo ant manęs su milžiniška jėga, ir dabar suvokiu, kad nebuvau tam pasiruošus visiškai...Pžystamas jausmas, praeis laikas susitaikysit, dabar tiesiog gal liudna, kad neissipilde norai, juk visada nuliustame, kai musu norai nesipildo. Džiaukiteės savo būsena, laukit vaikuliuko, ir melskitės, kad tik sveikas būtų, pažiūrėkite aplinkui, kiek visokių problemų su kūdikėliais kartais būna, tai lytis tokiu atveju tik juokas lieka. Aukštyn nosytę, gal bus dar vienas stebuklas ir svajonė išsipildys
Įsivaizduokite kaip jaustis lialiui kai žinai jog net mamytė nenori tavimi džiaugtis, nes tu mergaitė, juk ji negalėjo pasirinkti kuo būti. Tiesiog priimkite tai kaip dovaną ir suvokite, kad to niekas pakeisti negali, tai kam tada kankinti save, belieka džiaugtis gyvenimu ir tuo, kad galite turėti vaikų Paskaitykite kiek porų atiduotų viską, kad tik susilauktų vaikelio
QUOTE(@mamukas@ @ 2012 11 10, 14:13)
Paskaitykite kiek porų atiduotų viską, kad tik susilauktų vaikelio
Na niekad nesigavo guostis kitų nelaimėm. Kaip kad ir savas vaikas, kai serga, guostis,kad kito galbūt serga dar labiau...
Gaunu didžiulį palaikymą iš vyro ir savo dukrelių, bet...Kolkas jaučiuos taip, lyg laidočiau kažką daugiau nei svajonę...Guluos ir keliuos su ta mintim, ko niekad nebeturėsiu.Tikrai toli gražu man iki to,kad džiaugčiaus, kad bus vėl meragitė, kad vėl iš naujo tas pats scenarijus-suknės, "bizos" ir pan...kai buvau tiek prisisvaigus,kaip auginsiu vyruką...
Žinau,kad pati kalta, nesusitvarkau su emocijom, nesusitaikau...Praradau laukimo džiaugsmą...Kreipsiuos į specialistus,jei nepagerės..
