Kaip priimti sprendimą dėl aborto?

buk stipri

Uoj mergyte .. Tikriausiai dauguma susiduria su tokiomis situacijomis .. Liūdna, kad taip nutinka. Skaudės bet kuriuo atveju. Jeigu pasirinksi - abortą, gailėsiesi visą gyvenimą (na tikriausiai .. ), jeigu gimdysi vėl bus sunku visapusiškai.
Galiu tau papasakoti savo istoriją.
Susipažinau su mb, kai buvo 18-lika. Pradraugavus 3mėn sužinau, kad esu nėščia. Šokas, stresas ir džiaugsmas viename. Pasiryžau 'pasilikti' vaiką, niekas nebūna šeip sau gyvenime. Kai jau džiaugiausi ir pranešiau tėvams - persileidau. Širdį skaudėjo, verkiau, gyvenimo nebeknčiau .. Bet darbas padėjo kažkiek užsimiršti iki kol vėl pastojau. Sužinojusi vėl verkiau, pykau ant viso pasaulio, nekenčiau savęs ir ypač mb .. Nes planuose buvo mokslai Škotijos Universitete (turėjau važiuoti, kai susipažinau su mb, bet dėl jo ir pinigų atidėjau mokslus metams, sužinojus, kad laukiuosi atsisakiau važiuoti), mokslas nemokamas, jau priimta buvau, todėl laikiau pačius lengviausius egzaminus, nes jiems to užteko. Na ir sužinojus, kad laukiuosi žlugo viskas ką buvau suplanavus po persileidimo. Kad važiuosiu mokintis, kad jeigu mb nesutiks, man bus dzin ir t.t. Važiavau į LT atostogų su mintimi darytis abortą ir tik abortą. Nuvažiavus nuėjau į skaną ir pasakė, kad jau 16savaičių .. Niekas legaliai nedarys .. Pamačiau tą mažą žmogeliuką manyje, jis taip spurdėjo .. Jautė, kad noriu kažką negero jam padaryti .. Pridėjus echoskopą, jis su kojytėm ir rankytėm spardėsi, stūmėsi nuo pilvo, visaip sukinėjosi, kad tik mes jo nepamatytume .. Širdutė plakė/daužėsi .. Pamačius pravirkau .. Davė nuotrauką ir pasveikino su nėštumo ir kad mažylis sveikiausias .. Verkiau, nes norėjau turėtį tą mažyli .. Verkiau, nes nenorėjau jo dėl mokslų, finansų ir t.t. Pakalbėjom su mb ir nusprendėm gimdyti, auginti ir mylėti mūsų mažyli.
Žinok nesigailiu nė kiek. Tik nusprendus, kad gimdysim buvau tikriausiai pati laimingiausia pasaulyje .. Džiaugiausi nėštumu, laukiau judesiukų kaip išganymo, gimdymas buvo baisinis, bet buvo verta po tiek vargų, nervų, depresijų auginti ir glausti prie savęs tokį mielą kūdikėlį, kuris yra ir bus tik MANO amžinai.

Žinau ir suprantu kaip tau skaudu ir sunku. Patyrus tokią vaikystę ir t.t. Patarčiau gimdyti.. Daiktelius gali susipirkti ir dėvėtus, gal atsiras žmogelių, draugių, pažystamų, kurios padovanos ką nors nuo savo mažylių daiktelių.
Vieniša mama jeigu būsi, bus lengviau, nes darželiai nemokami bus ir dar kažkokių ten niuansų yra LT. Nežinau. Aš gimdžiau UK. Dekretines gavau iš valstybės, nes neturėjau kontrakto. Dabar taip pat padeda valstybė pragyventi kaip sakant, nes neturiu papildomų pajamų. O šeip mano nuomone vaikelis yra didžiausias stebuklas pasaulyje kokį moteris gali gauti, turėti ir matyti, glausti ir myluoti prie savęs.

Na linkiu tau nuspręsti teisingai ir linkiu sėkmės, stiprybės priimant tokį sprendimą.
O dėl mamos, tai jeigu ji tavęs neaugina yra užsienyje ir t.t. Tai kodėl tau jos nuomonė turi rūpėti ? Gyvenk savo gyvenimą sau ir tavo būsimam mažyliui. Nesvarbu, kad neturės tėčio .. Gi daug vaikų auga be tėvelių, vieni palieka negimusius, kiti gimusius, kitiems nelaimingi atsitikimai nutinka. Bet juk vaikutis nebus dėl to prastesnis ..

Na išsiplėčiau .. Linkiu tikra tau tik gero ir dar kartą gero. Gimdyk .. Nedaryk klaidos.. Aš žinok irgi baigus tik 12-ką klasių, sėdžiu namuose su mažyliu. Kartais baigiu nuprotėti. Man prasidėjus depresija buvo ir stipri. Nekenčiau viso gyvenimo, vienu metu vaikas atrodė kaip kančia. Grįžus atostogų į LT, pailsėjau, atsigavau, dar sakiau reikės raminamųjų nusipirkti, nes grįžus vėl į UK tikrai nuprotėsiu. Na bet be to mažylio negaliu įsivaizduoti savo gyvenimo. Jis mano didžiausias džiaugsmas .. Aš nežinau kaip tiek metų gyvent be jo galėjau. Myliu baisiai jį ir jeigu būčiau padarius jam kažką negero, dabar turbūt čia nebesėdėčiau ...

Tad būk stipri. Visos patars tau gimdyti, aš taip pat. Bet turi žiūrėti kaip tau geriau .. O psichologinė būsena praeis. Tam yra vaistukai, terapijos visokios ir t.t. Gimdyk ir būk savo vaikeliui geriausia mama pasalyje, kokios neturėjai TU.

(Pranešk kokį sprendimą priimsi .. )

Nenorėjau kištis į jūsų 'diskusijas' bet žinokit apšalau permetus akimis ir perskaičius, kad jeigu neturi pinigų - negimdyk, nes vaikas maždaug kankinsis, kad nebus aprūpintas pramogomis ir t.t.
Viršūnė viskam.. Aš pati priėmiau sprendimą gimdyti, kai tuo metu turėjau vos kelias kapeikas kišenėje, buvau be darbo ir t.t. Bet gyvenimas pasikeitė ir nespėjus vaikui gimti turėjau naujausius daiktus tokius, apie kokius kai kurios net nesvajoja. Mano vaikas aprengtas nuo galvos iki kojų naujausias ir gražiausiais rūbeliais, visos sūpynės, vežimai ir t.t. nauji ir ale naujausi.
Tad užsipiskit jūs su savo tokiom nuomonėm ATSIPRAŠANT. Kaip galima taip kalbėti .. Neturi finansų, geriau negimdyk .. Nesi pasiruošus motinystei, nes esi per jauna .. Esi psichologiškai palūžus negimdyk ..
Ar jūs nuprotėjot ??? Aš irgi buvau palūžus, depresija, pinigų gražus ir apvalus 0 kišenėje ir pasiryžau nesidaryti aborto, o gimdyti. Nesigailiu, nes esu pati laimingiausia MAMA pasalyje ir taip gavosi, kad prieš vaikui gimstant viską susipirkau nauja, nes atsirado papildomų pinigėliu - pasisekė.

Tad geriau net nereikškit savo tokių nuomonių, atsidarykit atskirą temą savo peizėjimams tokiems. Mergina nori patarimų, pagalbos, palaikymo, o ne tokių nesąminingų rašliavų. Baisu skaityt, kokie mes Lietuviai draugiški ir kaip mokam nuteikti žmones.

taip paprastai apie tai kalbat kai jūs tuo tarpu turėjot viska ir tėvų palaikyma ir vyrą šalia ir ne Lietuvoje gyvenot, užsieni manau būtų lengviau vienišai mamytei pragyvent, ten ne tokios juokingos pašalpos kaip pas mus.. na, bet pabūkit LadyBich padėti ji viso to neturi ir kai reiks pagalbos atsiremt nebus i ka, nebent vaiko tėvelis atsikvošėtų kaip ten bebūtų jei kažkada vienas kita mylejo liko kažkokie jausmai.. nereik visko piešt tik rožinėm spalvom, nes situacija išties sudėtinga ir kitos mamos vadovaujasi ne jausmais o sveiku protu..

Tai aš žinau ir suprantu. Dėl to ir gaila labai .. Jeigu būtų baigus mokyklą siūlyčiau greitai lėkt kur į UK, padirbėti iki kol leis ir tada valstybė padėtų.. Bet .. Tik papasakojau savo istoriją, kad pasisekė, nors atrodė jog stoviu ant bedugnės krašto .. Tėvų palaikymas atsirado tik po pykčio. O ir mb pradžioi pats kalbino, kad daryčiausi abortą .. Jeigu ne jis, nebūtų buvusių tokių minčių .. Visą gyvenimą buvau prieš abortus, o mažai trūko, kad pati pasidaryčiau ..
O bandau parodyt rožinę pusę, nes vaikelis yra tikrai didelis gėris. Aišku finansai labai svarbu, taip pat psichologinė būsena .. Bet pinigus galima bus užsidirbti, o psichologinę būseną išsigydyti .. Na tik reikia pagalbos, kas be ko ..

wow, kultūros lygis o čia jūs sprendžiat kam galima, o kam negalima pasisakyt? man rodos forumas viešas ir kiekvienas gali savo nuomonę ( neižeidžiančia kitų ) išsakyt.. ir kiekvienas išsako taip kaip jam atrodo, temos autorei nebūtina daryt taip kaip kažkas sako, pirmiausiai turi klausyt savo širdies.. na ir dauguma mamų ne del pramogų pergyvena, o del elimentarių ir būtiniausių dalykų, žiūri realiai i situacija o ne vadovaujasi jausmais.. manau, kad tikrai nedaug tokių kurios čia už aborta, bet žiūrint i visa susiklosčiusia situacija, tiesiog mano kad tai geriausia išeitis..

Na gal ir esu per daug smalsi Bet, jei autore nuspres pasilikti vaikuti, tai mielai padeciau su rubeliais ar zaisliukais, ypac jei gims berniukas

Akimi perbėgau per komentarus, niekur neaptikau, kad kas nors pusę lūpų būtų užsiminęs apie jūsų intelektą
Spėju, intelektą paminėjote tiesiog iš inercijos, o galvoje turėjote (ne)brandumą. Inelektas ir brandumas nėra sinonimai, bet šiuo atveju neverta gilintis į jųjų turinių peripetijas.
Nežinau, ar jums geriau gimdyti, ar ne, ir ne man tai žinoti. Beje, o jūs žinote kaip vaikui geriau: gimti pas bradžią motiną, ar ne?



Minute, kas jus teisia? Moterys išsakė savo pozicijas, savas nuomones, o NUOMONĖ NĖRA FAKTAS, ji nėra ir NUOSPRENDIS, ji nėra jokia TIESA, ar dar geriau - TEISUOLIŠKA RŪSTYBĖ.

Štai mano nuomone, neįsižeiskite, bet iškilus šiai dilemai, atsakymų tikrai neieškočiau bet kur, kur tik įmanoma, nes dilema yra YPATINGA. Atsakymą turite rasti pati savo širdyje - tyliai tyliai į save įsiklausiusi, bent jau vien iš pagarbos jumyse esančiai galimybei, kuri sulig laiku gali įgauti savo širdį. O turgus visada yra turgus - yra klausimai kurie sprendžiami jame, o yra klausimai kurie sprendžiami - šventovėje.
Jūs neturite pareigos - prievolės atsižvelgti į kito žmogaus nuomonę, bet ir kitas žmogus neturi pareigos - prievolės savo nuomonę susikišti sau į pirdę, kai klausimai paliečia jau tretį asmenį; o mano subjektyviu supratimu, čionais iškelta dilema ir jos narpliojimas, jau pažeidė trečios būtybės orumą kuri, deja, negali apsiginti nuo interpretuojančių, vertinančių liežuvių.



O dabar perskaitykite šį savo sakinį



Autore, kodėl jūs save taip kankinate? Kokia šių komentarų vertė, visgi, manau, per menka, kad juos 20 kartų skaityti ir dėtis į galvą

O ką reiškia patarimas moterims rinkti žodžius, ypač toms, kurios teisia?
O toms, kurios neteisia, o toms, kurios suokia ditirambus - jau galima nerinkti žodžių? Tai, kas jums malonu, galima lieti upeliais, o tai, kas ne - šiukštu nė lašelį išspausti
Ne jūs čia esate svarbiausia, bent jau man. Ne jūs mane dominate, o užsimezgusios gyvybės perspektyvos - šiai būtybei reikės gyventi ir srėbti visą tėvų užvirtą košę
Moteris gali dešimt kartų tapti motina (gamta jai suteikė daugiakartinį veiksmą) ji turi pasirinkimo laisvę - gimdyti/negimdyti. Atsisakiusi vieno gimdymo, ji gali neatsisakyti kito. Vaikas tokios pasirinkimo laisvės neturi, jis negali spręsti gimti jam ar negimti, jis turi tik vienkartinį ir ne savo valia apspręstą veiksmą. Todėl man ir yra ypatingai svarbios vaiko gimimo sąlygos Bet tai tik mano nuomonė



Jeigu jūs tai taikote tik toms nuomonėms, kurios jums neįtiko, tai, smalsu, ar tos nuomonės, kurios jums įtiko žino realią jūsų padėtį? Niekas jūsų čia nemoralizuoja, tai jūs pati nusprendžiate, jog jus moralizuoja



Temos pavadinimas "Kaip priimti sprendimą dėl abortą?" Džiugu, kad moterys šio pavadinimo nepriėmė tiesiogiai, prieišingu atveju ką jūs būtumėte išgirdusi "prisigerk ir bus lengviau apsispręsti dėl aborto", "užsirašyk į vienuolyną ir bus lengviau apsispręsti dėl aborto". Betgi visi suprantame, jog kalba eina ne apie tai.
Be to, labai smalsu, kokios konkrečiai pagalbos jūs norite? Kodėl jums jos neišdėsčius, tada bus lengviau ir mums susigaudyti, nes kol kas jūs nieko neparašėte apie tai, ko jūs norite. Iš jūsų emocijų į vienus ar kitus pastebėjimus galima nuspėsti jūsų poreikių linkmę, bet vis tiek svetimų minčių skaitymas - labai jau pavojingas užsiėmimas



Tam ir nereikia abejonių - šventieji gyvena Danguje, o čia žemė. Autore, gal visgi neskubėkite save kalti prie kryžiaus, tada ir kito žodis jums neskamgės kaip plaktukas į vinį Na pakarksėjo viena "ko miegojai, jei nemyli" ir... nulėkė pas administratorę, kad ištrintų jos pasisakymus šioje temoje
Kaip kitiems nežinau, bet man suvokimas kas yra kito žmogaus nuomonė - išsprendė daug emocinių nepatogumų, o jums, kaip suprantu, jų užkrauta per akis nuo pat pirmų gimimo dienų

***

Jei sveikata leis, manau, jūsų sprendimas jau aiškus Patausokite save, patausokite savo emocijas. Vaikui reikia bradžios mamos, nes jam ne tiek duonos ir kaldros reikia, kiek saugumo ir pastovumo. Kai man buvo 18 m. tikrai nebuvau brandus asmuo, o ir dabar nežinau kas tokia esu, tačiau žinau, jog brandumas yra paties žmogaus darbo su savimi vaisius.
Nereikia gėdytis savo netobulumo, nereikia teisintis dėl savo ydų, gal gariau tik retkarčiais kritiškai jas įvertinti, atsidusti, sau nusišypsoti ir kitą kartą bus kitaip - bus geriau iš savo patirties sakau: vaikams nereikia tobulų, jiems reikia žmoniškų tėvų

P.S. Įdomiai žmonės, žiūriu, supranta skurdą/turtą, jeigu jį nusako tik pinigai, tai man toks suvokimas išties yra skurdas

Laimingesnė pasidarei, kad sugebėjai prie kiekvieno sakinio prisikabint ir ale teisi pasirodyt? Aš pasakiau kaip jaučiuosi, man atrodo, visos suprato, o jei dar turi įžūlumo kritikuoti JAUSMUS, tai čia su savo teisybe nesi laukiama.
Gal pati ir nulėkei pas kažkokia velnias žino kokią administratorę ir ištrynei velnias žino kokį komentarą. Daugiau tokiai moteriai neturiu ką pasakyt, man šlykštu.
(Galit rėkt, kad aš tokia ir anokia, ar vėl kiekvieną mano sakinį narpliot, bet šita moteris tai man baisi pasirodė).

berzuna neturi vaiku turi labaaai daug laiko, taigi megeja po kiekviena sakini narpliot, kai uzsinori.

LadyBitch, ar turi nors vieną nevirtualų, o realų, gyvą ryšį su žmogum, kuriam išties rūpi ir kuris, žinodamas situaciją, pasiruošęs padėti dabar ir ateityje? (Psichologė nesiskaito..)

Tiek gimdymas, tiek abortas turi savo kainą, ir būtų gerai, jei būtų bent kažkas, kas su tavim išbus - kaip benuspręstum pasielgti - bent kurį laiką. Komentarą a la "viskasbusgerai" nesunku brūkštelėti, tam susigaišta vos kelios sekundės, bet pagalbos tau reikės realios.

Aš nežinau ar čia vienai moteriškei taip pasirodė, ar daugeliui, bet noriu pasakyt. Pasakyt, kad skirtingos ARGUMENTUOTOS nuomonės yra svarbios. Žinoma, tikrai širdelę glosto, kai damos parašo palaikantį žodį, nekritikuoja, ką padariau ANKSČIAU, ar mano asmenybės, tačiau, kas liečia situaciją geriau 100 skirtingų požiūrių ir situacijų, negu 100 vienodų... Todėl, kad esu tokia, jog iškilus problemai, mėgstu apsvarstyti ir išnarplioti visus galimus variantus, tačiau be paspirties dažnai daug ką pamiršti ir neapsvarstai. Tai 100 skirtingų požiūrių - 100 neišanalizuotų galimybių. Tad nereikia skiesti, kad priimu tik man palankią nuomonę(tuo labiau, kad nelb aš ją ir išreiškiau). Man įdomios visos mintys, o kad neatsiliepiu gražiai apie kritikuojančias "damas", tai gal nereikia nė komentuoti kodėl.
Papildyta:
flight, kol kas aš niekam nesakiau apart "tėvo", psichologės ir artimiausios draugės(būčiau ir jai nesakiusi, bet kadangi mes turėjom bendrų versliuko planų, privalėjau paaiškint situaciją). Po echoskopo, kai žinosiu visą situaciją, pasišnekėsiu ir su močiute, ir su globėja.